Tarptautinė egzorcistų asociacija išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų klaidingų praktikų, plintančių ir tarp kai kurių kunigų, vedančių iš kelio tikinčiuosius, ieškančius pagalbos, kai jie galbūt susiduria su ypatingu velnio veikimu.
Asociacija, kuriai priklauso apie 900 egzorcistų visame pasaulyje, savo įspėjimą paskelbė sausio 6 d. straipsnyje organizacijos interneto svetainėje, siekdama „pateikti būtinus paaiškinimus, kad būtų galima gerai veikti skleidžiant dieviškąjį gailestingumą per egzorcizmo tarnystę“.
Asociacija paskelbė straipsnį, nes „pastebėta kai kurių pastoracinių praktikų, kurios, užuot tarnavusios sužeistam Kristaus Kūnui, didina jo kančias ir sukelia dezorientaciją“. Egzorcistai prašo katalikų atsižvelgti į šiuos pastebėjimus ir „vengti nuostatų bei metodų, neatitinkančių autentiško Viešpaties Kristaus veikimo“.
Tekste taip pat pažymima, kad pastaraisiais metais padaugėjo į egzorcistus besikreipiančių žmonių, nes jie stebisi arba yra įsitikinę, kad yra „ypatingo velnio veikimo aukos“.
Tačiau egzorcistai įspėja, kad pasitaiko atvejų, kai tokį įsitikinimą, kurį reikia patvirtinti griežtu tyrimu, neretai palaiko „žmonės, kurie, neturėdami jokio specialaus išsilavinimo šiuo klausimu ir kompetentingo ordinaro įgaliojimo, elgiasi netinkamai, sukeldami sumaištį tarp Dievo tautos“.
Taigi Tarptautinė egzorcistų asociacija įspėja dėl toliau išvardytų devynių klaidingų pastoracinių praktikų, dezorientuojančių žmones, siekiančius išsilaisvinti nuo ypatingo piktojo veikimo.
1. Improvizacija ir sensacija
Asociacija pirmiausia kritikuoja požiūrį kai kurių kunigų, pašvęstųjų asmenų ir pasauliečių, kurie, neturėdami tinkamo pasirengimo ir vyskupo įgaliojimų, „užuot kreipęsi į egzorcistą dėl galimo ypatingo piktojo veikimo“, taiko „savavališkus išlaisvinimo metodus“, kuriems vyskupas nėra davęs leidimo.
„Dar blogiau, kai jie atkalbinėja tikinčiuosius nuo kreipimosi į oficialų savo vyskupijos egzorcistą, siūlydami ieškoti kitų žymių egzorcistų, laikomų „galingesniais“, arba [tvirtindami] apie tariamą jų aptiktą nepaprastą demonišką veikimą“.
2. Dėmesio sutelkimas į velnio darbą, o ne į Evangeliją
Asociacija atkreipia dėmesį, kad „apgailėtina, jog kai kurie, užuot skelbę Jėzaus Kristaus Evangeliją, išlaisvinančią žmogų iš blogio ir nuodėmės vergijos, dėmesį sutelkia tik į velnio buvimą ir darbą“, priversdami pagalbos ieškančius žmones manyti, kad „išlaisvinimas priklauso tik nuo priverstinio maldų ir palaiminimų kartojimo“, nors Kristaus ramybę „galima pasiekti tik per meilės gyvenimą, maitinamą Dievo žodžio, maldos, Eucharistijos ir išpažinties sakramentų ir autentiško pamaldumo Nekaltajai Mergelei. “
3. Skyrimo nepaisymas
Asociacija apgailestauja, kad kai kurie kunigai, tarp jų ir egzorcistai, nepaiso „rimto ir griežto skyrimo, numatyto Egzorcizmų apeigyno praenotandoje (direktyvose)“, ir naudoja „katalikų tikėjimui svetimus kriterijus, įteisindami ezoterinės ar New Age kilmės sąvokas“.
Straipsnyje įspėjama, kad toks požiūris yra „nepriimtinas ir prieštaraujantis Bažnyčios tikėjimui ir doktrinai“.
4. Prietaringos praktikos
Asociacija taip pat kritikuoja tuos, kurie naudoja prietaringas procedūras, pavyzdžiui, prašo „nuotraukų ar drabužių galimam blogiui nustatyti“, taip pat liečia „tam tikrus tikinčiojo kūno taškus, kad „diagnozuotų piktybinių būtybių buvimą“ arba „išvarytų negatyvumą“, arba siūlo netinkamai naudoti sakramentus, pavyzdžiui, vandenį, druską ar palaimintą aliejų, kuriuos kai kurie vadina „egzorcizmais“.
Straipsnyje įspėjama, kad „tai neteisingos nuostatos, kurios maitina prietaringą mąstyseną ir praktiką, kenkia kūno, Šventosios Dvasios šventyklos, orumui ir skatina magišką palaimintų daiktų naudojimą“.
5. Netinkamų asmenų dalyvavimas
Straipsnyje teigiama, kad „nepriimtina, jog kai kurie kunigai ar pastoracijos darbuotojai bendradarbiauja su vadinamaisiais ‚aiškiaregiais‘ ar tariamais charizmatikais“, siųsdami pas juos kenčiantį asmenį, užuot kreipęsi į vyskupų paskirtus egzorcistus.
„Dar blogiau, kai pats vyskupijos egzorcistas šiems veikėjams deleguoja Bažnyčios jam patikėtą užduotį, t. y. įgaliotai atpažinti tikrą nepaprastą demonišką veiklą.“
Asociacija primena, kad egzorcistas turi prisiimti atsakomybę už kitų žmonių kančias ir „nepraleisti laiko asmeniniam skyrimui, patikrinti galimą ypatingą velnio veikimą“ ir taip suteikti pastoracinę pagalbą savo aukoms.
6. Medicinos ir psichologijos mokslų atmetimas
Asociacija aiškina, kad egzorcistas ne tik vadovaujasi tradiciniais kriterijais, kad nustatytų, ar asmuo kenčia nuo ypatingo velnio veikimo, bet ir remiasi pripažintų egzorcistų patirtimi, o kai kuriais atvejais – „žmonių, kurie yra medicinos ir psichiatrijos ekspertai, patarimais“.
Taigi egzorcistai pabrėžia, kad negalima „a priori atmesti konsultacijų su psichologijos ir psichiatrijos mokslais bei kitomis pozityviosiomis disciplinomis, kurios tam tikrais atvejais gali padėti suprasti nebūtinai antgamtinę ligų kilmę“.
„Toks požiūris ne tik klaidina, bet ir kelia žmonėms nereikalingą riziką, ignoruodamas kartais lemiamą šiuolaikinių medicinos ir psichologijos disciplinų indėlį.“
7. Neapgalvoti ir žalingi pareiškimai
Asociacija ragina žmones nepasiduoti „nerimastingam troškimui bet kokia kaina įvardyti ypatingą demonišką veiksmą kaip pagrindinę [kieno nors] kančios priežastį“, ypač prieš tai neatlikus rimto skyrimo.
8. Dėl raganavimo
Savo straipsnyje asociacija pažymi, kad nors raganavimo praktika plačiai paplitusi, nevalia pasiduoti „baimingam nusiteikimui“ įžvelgti joje visų žmogų galinčių ištikti blogybių ir nelaimių kilmę.
Egzorcistai pabrėžia, kad „sveikas protas ir patirtis taip pat moko, jog tais atvejais, kai blogį iš tiesų galėjo sukelti raganavimas, susikoncentruoti į jo identifikavimą“ ir įtikinėti žmones, kad jie tapo aukomis, yra nenaudinga ir nereikšminga jų išsilaisvinimui, be to, žalinga, nes jie gali pradėti lieti „neapykantos jausmus“ tariamiems prakeikimo autoriams.
Priešingai, svarbu sutelkti žmogaus dėmesį į „Bažnyčios siūlomas malonės priemones ir krikščioniškąjį kelią, kuriuo reikia eiti“, mokant tikrumo, kad „Dievas neapleidžia savo kūrinio, kuris patiria išbandymą, bet tam tikru būdu kenčia kartu su juo ir palaiko bei guodžia jį savo malone“.
Panašiai mokoma „įsitikinimo, kad kiekviena kančia, sukelta bet kokio blogio, kuris gali mus ištikti gyvenime, jei priimama su meile ir aukojama Dievui, blogį paverčia gėriu“.
9. Kartų gydymas (šeimos medžio išgydymas)
Asociacija taip pat įspėja dėl vadinamojo „kartų gydymo“ klaidos ir apgailestauja, kad „kai kurie kunigai ir net kai kurie egzorcistai“ imasi šios praktikos „kaip būtinos sąlygos, be kurios neįmanomas išgydymas ar išlaisvinimas, nesuvokdami, kokią žalą jie daro savo ir žmonių tikėjimui bei kokias pasekmes pastarieji gali patirti egzistenciniu lygmeniu“.
„Keletas vietinių ordinarų ir vyskupų konferencijų jau įsikišo į šią sritį, pateikdami doktrininius motyvus, rodančius, kad ši praktika neturi jokio biblinio ir teologinio pagrindo.“
Kaip pavyzdį asociacija pateikia neseniai Ispanijos vyskupų konferencijos parengtą doktrininę notą šiuo klausimu.
Baimės išvarymas
Be minėtų praktikų, asociacijos straipsnyje taip pat primenama, kad egzorcistai yra pašaukti leisti, kad juose gyventų Kristaus ramybė, ir atmesti bet kokią baimę, nes „kad ir kokia būtų ją sukelianti priežastis, kai ji auginama, ji silpnina tikėjimą ir prarandamas pasitikėjimas Dievu“.
Velnias naudojasi baime, „kad paverstų žmogų vergu“, todėl kunigas, kuris bijo velnio, „negalėtų vykdyti egzorcizmo tarnystės, nesukeldamas sau rimto pavojaus dvasiniam gyvenimui, ypač jei, užuot puoselėjęs pasitikėjimą ir visišką savęs atidavimą į gailestingojo Dievo rankas, stengtųsi jį spręsti daugiau ar mažiau prietaringomis praktikomis“.
Egzorcizmas yra Dievo ir džiaugsmo patirtis
Straipsnyje pabrėžiama, kad tam tikri filmai prisidėjo prie „tamsios, grėsmingos ir siaubą keliančios egzorcizmo sakramentalijos sampratos“ kūrimo, taip pat skatino „liguistą smalsumą antgamtiniams dalykams“.
Tačiau asociacija patikina, kad patirtis rodo, jog ši tarnystė „persmelkta gilaus džiaugsmo“, nes jos nariai yra „galingo prisikėlusio Kristaus veikimo“ ir Nekaltai Pradėtosios Mergelės, šventųjų ir palaimintųjų bei angelų, kurie yra „ištikimi Aukščiausiojo tarnai“, užtarimo liudytojai, – pažymi Tarptautinė egzorcistų asociacija.
