Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.
Kaip teigiama STT trečiadienį išplatintame pranešime, atlikus Seimo narių išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti.
STT atkreipė dėmesį, kad lėšos parlamentinėms išlaidoms mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo parlamentaro veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos.
STT vertinimu, kai kurios parlamentinės išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos.
„Pavyzdžiui, teisės aktai nedetalizuoja Seimo nario nuomojamo biuro patalpai keliamų reikalavimų, nėra apibrėžtas pašto prekių sąvokos turinys. Seimo kanceliarijos skelbiamoje ataskaitoje apie Seimo narių 2023 metų sausio-kovo mėnesių išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, pašto prekių ir paslaugų išlaidos detaliai neatsispindi“, – nurodoma pranešime.
Taip pat pastebima, jog teisės aktai tinkamai neužtikrina interesų konfliktų prevencijos įsigyjant prekes ar paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
STT tyrimo metu nustatė, kad kompiuterinės technikos, programinės įrangos, biuro įrangos, biuro patalpų nuomos ar kitas parlamentinei veiklai reikalingos sutartys negali būti sudaromos su parlamentaro artimais asmenimis ir su jais susijusiomis įmonėmis. Tačiau tais atvejais, kai dėl paslaugų ir prekių įsigijimo sutartys nesudaromos, o jos yra perkamos, minėto ribojimo teisės aktai nenustato.
tais atvejais, kai dėl paslaugų ir prekių įsigijimo sutartys nesudaromos, o jos yra perkamos, minėto ribojimo teisės aktai nenustato
„(…) STT siūlo apibrėžti parlamentinės veiklos sąvoką ir jai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį įstatymo lygmens teisės akte, taip pat tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su parlamentinei veiklai skirtų išlaidų panaudojimo kontrole“, – nurodoma pranešime.
Pasak STT, norint gauti lėšas parlamentinei veiklai, kiekvienas Seimo narys savo vardu atidaro banko sąskaitą. Todėl tarnyba siūlo įtvirtinti pareigą Seimo nariui už patiriamas parlamentines išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele ar iš su ja susietos banko sąskaitos.
STT taip pat atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas nenumato ribojimų dėl parlamentinių lėšų naudojimo rinkimų periodu, todėl kai kurios išlaidos gali turėti ir paslėptos politinės reklamos požymių, tačiau, skirtingai nei politinė reklama, nėra atskirai žymimos. Tokiu būdu mokesčių mokėtojams nesuteikiama galimybė žinoti apie jų lėšų naudojimą parlamentarų viešiesiems ryšiams.
Be to, atlikus antikorupcinį vertinimą, įžvelgta rizikų dėl gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje naudojimo – teisės aktai sudaro galimybę jas interpretuoti ne visuomet pagrįstai suteikiant galimybę jame nemokamai apsigyventi.
„Taip pat teisės aktuose nereglamentuota butų Seimo viešbutyje naudojimo pagal paskirtį kontrolės tvarka ir už šią funkciją atsakingi subjektai“, – pastebi STT.
