Seimo komisija pirmadienį nutarė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų.
Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.
„Komisija, remdamasi surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, Konstitucijos nuostatų ir kito teisinio reglamentavimo, ekspertų apklausų pagrindu, konstatuoja, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo 2023 metų gegužės 8, 9 ir birželio 13 ir 14 dienos įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ sąmoningai, pakartotinai ir tikslingai skleidė tiesos neatitinkančią informaciją apie žydų tautą bei žydų tautybės asmenis (…)“, – teigiama išvadoje.
Joje konstatuojama, kad Seimo narys žydų tautai priskyrė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įvykdytus kitų asmenų ar asmenų grupių, kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų.
Taip pat nurodoma, jog kalbėdamas apie Izraelio Valstybę, žydų tautybės asmenis ir visą žydų tautą, R. Žemaitaitis „naudojo žeminančią, nuasmeninančią, stereotipizuojančią, nužmoginančią retoriką, pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių ir šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus“.
Komisija konstatavo, kad būdamas aukšto rango valstybės politikas, parlamentaras įžeidinėjo ir žemino Izraelio ambasadorę Lietuvai, akredituotą oficialų Izraelio Valstybės atstovą, įžeisdamas Izraelio Valstybę, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą pasisakymams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis, šiuos veiksmus atliko galimai su Seimo nario mandato jam suteikiamomis teisėmis ir pareigomis nesuderinamais tikslais.
Komisija konstatavo, kad būdamas aukšto rango valstybės politikas, parlamentaras įžeidinėjo ir žemino Izraelio ambasadorę Lietuvai
„Dėl šių priežasčių komisija konstatuoja, kad R. Žemaitaičio veiksmai yra vertintini kaip tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas bei dezinformacija, kurie yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją (…)“, – rašoma patvirtintoje išvadoje.
Komisijos kvietimus ignoravo
Kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui, komisija buvo nusprendusi ir spalio pradžioje, tačiau netrukus ją pripažino negaliojančia ir paprašė pratęsti komisijos darbą. Tuomet nutarta dar pamėginti prisikviesti į posėdį R. Žemaitaitį, be to, komisijos darbe apsisprendė dalyvauti ir opozicijos atstovai, anksčiau ją boikotavę.
Apkaltos komisija išvadoje pabrėžė ne kartą įvairiais būdais ir kanalais kvietusi R. Žemaitaitį dalyvauti jos darbe, pateikti informaciją, tačiau parlamentaras į kvietimus nereagavo.
Politikas šią Seimo sudarytą komisiją vadina neteisėta.
Seimo statute numatyta, jog specialioji tyrimo komisija turi išklausyti asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų bei argumentų.
Prieš priimdama sprendimą apkaltos komisija išklausė teisininkų, istorikų, antisemitizmo tyrinėtojų, politologų vertinimus.
Sistemingi, tęstiniai veiksmai
Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo viešų antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Jų teigimu, vieši šio politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.
Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <…> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.
„Komisijos nuomone, anksčiau išdėstyti pasisakymai liudija, jog Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai ir pasisakymai, išdėstyti apkaltos iniciatorių kaltinimuose, nebuvo atsitiktiniai ir neapgalvoti, rodo galimo neapykantos kurstymo tęstinumą, sistemingumą, sąmoningumą, antisemitinių nuostatų nuoseklumą ir aktyvią jų sklaidą“, – rašoma išvadoje.
Joje pabrėžiama, kad parlamentaras dėl savo teiginių nesigaili, neišsižada jų, laiko juos teisingais ir pagrįstais. Anot komisijos, tą įrodo jau spalį R. Žemaitaičio paskelbti įrašai „Facebook“.
Patvirtintoje išvadoje taip pat nurodoma, kad 2018 metais Lietuvos Vyriausybė pritarė Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijai dėl teisiškai neįpareigojančios darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo.
Pagal jį, antisemitizmu laikoma tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta jiems, kai dėl vieno ar kelių asmenų veiksmų kaltinama visa tauta, teigiama, jog žydai yra bendrai atsakingi už Izraelio Valstybės veiksmus.
Tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Joje cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija, jog „politiniams veikėjams reiškiant savo poziciją viešai yra ypač svarbu vengti netoleranciją skatinančių pareiškimų.“
Dokumente teigiama, kad konstitucinė saviraiškos laisvė nesuderinama su tokiu minčių, pažiūrų, kuriomis kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba dezinformuojami, skleidimu, kai už tai nustatyta ne tik baudžiamoji, o ir kitokia teisinė atsakomybė.
Taip pat atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2017 metais priimtą nutarimą, jog šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką galima net ir tuomet, kai politiko veiksmai nėra tiesiogiai susiję su jo parlamentine veikla, bet tam naudojamasi parlamentaro statusu.
Suprato, ką daro
Komisija konstatavo, kad R. Žemaitaitis turėjo suprasti savo veiksmus skleisdamas antisemitinę poziciją.
Išvadoje primenama, kad jis Seimo nariu renkamas nuo 2008 metų, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra dirbęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Konstitucijos komisijoje, ėjęs Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, anksčiau ėjo Vilniaus miesto mero patarėju teisės ir ekonomikos klausimais pareigas.
„Turimas išsilavinimas ir darbo patirtis leidžia teigti, kad R. Žemaitaitis privalo suprasti Konstitucijos 25 straipsnio turinį, turėjo žinoti ir suvokti Seimo nario priesaikos reikšmę bei atsakomybę šią priesaiką sulaužius“, – nurodoma dokumente.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.
Balsuos Seimas
Pagal Seimo statutą, išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija turi Seimui pateikti siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.
