Lenkijos premjeras šeštadienį pareiškė bijantis, kad Rusija gali pulti jo šalį, Suomiją ar Baltijos šalis, ir paragino Europą po Maskvos invazijos į Ukrainą padvigubinti gynybos išlaidas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „norės plėsti savo agresyvią politiką, savo invaziją“, – Prancūzijos dienraščiui „Ouest-France“ sakė Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).
„Jis pradėjo Sakartvele, dabar – Ukraina, – sakė jis. – Kitas taikinys gali būti Baltijos šalys, Lenkija, Suomija ar kitos rytinio flango šalys“.
Lenkija, buvusi Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė, dabar esanti NATO aljanse, turi ilgą sienos ruožą su Ukraina.
Rusijos prezidentui telkiant pajėgas prie savo kaiminės šalies sienų prieš ketvirtadienį pradėtą ataką, Lenkija priėmė daugiau Jungtinių Valstijų vadovaujamo karinio aljanso karių.
Reikia stiprios Europos kariuomenės
Tačiau šeštadienį Lenkijos premjeras tvirtino: „mums reikia stiprios Europos kariuomenės“.
Žemynui reikėtų padidinti gynybos išlaidas nuo maždaug 300 mlrd. eurų iki 600 mlrd. eurų per metus, teigė jis.
„Tai nėra neįmanoma ir leistų Europai tapti svarbia žaidėja“, – M. Morawieckis sakė interviu, publikuotame Regioninės Vokietijos žiniasklaidos grupės „Funke Mediengruppe“.
„Taikos ir tarptautinės tvarkos era ateina į pabaigą“, – pridūrė jis.
„Tai testas Vakarams ir tai, kaip jie reaguos į šį testą, nulems mūsų ateitį ne artimiausiems metams, bet dešimtmečiams“, – teigė M. Morawieckis.
Lenkijos vyriausybės vadovas pasiūlė leisti padaryti gynybos išlaidoms išimtį iš Europos Sąjungos finansų taisyklių ir leisti jo šaliai dėl Rusijos agresijos išleisti tris-keturis procentus metinės ekonominės produkcijos gynybai.
Jis taip pat ragino įvesti „beprecedenčių ir triuškinančių“ sankcijų paketą Maskvai ir pradėti diskusijas dėl Europos nepriklausomybės nuo Rusijos angliavandenilių.
„Pirkdami Rusijos naftą ir dujas mes šiandien finansuojame Rusijos agresijos politiką“, – sakė jis.
Varšuva paskutiniu metu buvo Europos Sąjungos taikinyje dėl Europos Sąjungos teisės viršenybės nepaisymo, kylant nerimui dėl jos teisinės sistemos nepriklausomybės.
Tačiau M. Morawirckis sakė besitikintis, jog Europos Komisija „nevargins mūsų vadinamąja teisinės viršenybės procedūra… nes mes šiuo metu giname rytų flangą“.
„Net ir karo metu su mumis elgiasi diskriminuojančiai. Taip neturėtų būti“, – teigė jis.
