Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus.
„Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – rašoma Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pareiškime.
Jame teigiama, kad buvę kunigai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas yra pasauliečiai ir liks jais, net jeigu jie išdrįs apsirengti bažnytiniais rūbais ir atlikti „apeigas“.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako, kad iš dvasininkų luomo pašalinto asmens atlikti sakramentai neturi galios.
„Susidaro įspūdis, kad informacija, kuri buvo pateikta Švenčiausiajam Patriarchui Baltramiejui nėra nei išsami, nei tikra, nei objektyvi. Nes kuo kitu galima paaiškinti pranešimo teiginį, „kad priežastys, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, buvo grindžiamos absoliučiai ne bažnytiniais kriterijais, o aukščiau minėtų klero narių teisingu nesutikimu su karu Ukrainoje.”. Šis teiginys neatitinka tikrovės“, – rašoma pareiškime.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako ne sykį pabrėžusi, kad bažnytinis teismas aukščiau minėtų klero narių veiksmus nagrinėjo išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės požiūriu.
„Jų antikarinė pozicija neturėjo jokios įtakos teismo priimtam sprendimui. Maža to, buvusių kunigų požiūris į karą Ukrainoje niekuo nesiskiria nuo Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos šiuo klausimu“, – teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.
G. Sungailą, V. Mockų, V. Dauparą, G. Ananjevą ir V. Seliavko Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.
Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui.
G. Sungailos teigimu, po sugrąžinimo į kunigystę šie dvasininkai buvo priimti į Konstantinopolio patriachatą.
„Kol kas žinome tiek, kiek paskelbta viešai, – sakė dvasininkas. – Laukiame tolesnių sprendimų ir informacijos.“
Jo teigimu, nors maldų namų, kuriuose galėtų aukoti mišias, dvasininkai kol kas neturi, „įvairios bendruomenės mūsų susitikimams su tikinčiaisiais teikia patalpas“.
Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai iš luomo pašalinti sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.
Iš kunigystės pašalinti ir į ją sugrąžinti dvasininkai taip pat yra inicijavę Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, prašydami Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.
Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.
Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu, priimant sprendimus.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.
