Gal būt mano širdyje kiti „karaliai“? – klausė popiežius sekmadienio vidudienio maldos apmąstyme samprotaudamas apie teisiamo Jėzaus ir jį nuteisusio Piloto pokalbį. Kristaus, Visatos valdovo, iškilmės mišių Evangelijos skaitinyje Pilotas klausia Jėzaus ar jis yra žydų karalius, o Jėzus atsako, kad jo karalystė „ne iš čia“.
Jėzaus karalystė yra naujoji ir amžinoji karalystė, kurią Dievas parengia visiems padovanodamas savo gyvybę dėl mūsų išganymo, – pažymėjo popiežius. Tai – dangaus karalystė, kurią į žemę atneša Jėzus paskleisdamas savo malonę ir tiesą. Pasaulis, kurio karalius yra Jėzus, atperka blogio sugriautą kūriniją savo dieviškosios meilės galia – Jėzus išgelbėja kūriniją, jis išlaisvina ir atleidžia, suteikia taiką ir teisingumą.
Jėzus visada atleidžia, jis nesiilsta atleisti. Būtent tai ir yra Jėzaus karalystė. Anot popiežiaus, jei savyje jauti kažką negražaus, gali prašyti atleidimo. Jėzus visuomet atleidžia. Tačiau ar Jėzus yra mano karalius? Gal būt mano širdyje kiti „karaliai“? – klausė popiežius ragindamas susimąstyti: „ar Dievo žodis yra mano gyvenimo vadovas ir tikrumas; ar Jėzuje matau visuomet atleidžiančio Dievo gailestingumo veidą – Dievo, kuris laukia, kad galėtų atleisi?
Pranciškus Švč. M. Marijai skirtos vidudienio maldos apmąstymo pabaigoje siūlė melsti kartu su Dievo motina, Viešpaties tarnaite, kad su viltimi lauktume Dievo karalystės.
