Pernai popiežius Pranciškus turėjo vykti į Mariupolį padėti išvesti civilius gyventojus ir Ukrainos karius iš Rusijos kariuomenės apgulto miesto. Tai atskleidė apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.
Apie tai nuncijus kalbėjo italams, įvairių katalikų judėjimų atstovams, kurie dalyvavo „Taikos karavane“, jau penktą kartą nukeliavusiame į Ukrainą. Italų katalikų taikos žygio dalyviai nugabeno į Ukrainą humanitarinę siuntą, aplankė kelis Ukrainos miestus, bendravo ir meldėsi kartu su vietos tikinčiaisiais. Verbų sekmadienio Mišias jie šventė Mykolajivo Šv. Juozapo bažnyčioje. Šia proga juos nuotoliniu būdu iš Kyjivo pasveikino apaštališkasis nuncijus arkivyskupas V. Kulbokas.
Kaip praneša apie „Taikos karavano“ žygį informuojanti italų katalikų žinių agentūra SIR, klausiamas, ar galima tikėtis popiežiaus Pranciškaus vizito Ukrainoje, arkivyskupas papasakojo, kad buvo mėginama tokią kelionę surengti jau pernai, kai įvairiais lygmenimis buvo svarstoma galimybė evakuoti civilius ir karius iš Mariupolio. „Rengdami šį planą paklausėme Šventojo Tėvo, ar jis galėtų atvykti į Mariupolį kaip moralinis garantas, ir popiežius sutiko. Jau gegužės mėnesį turėjome Šventojo Tėvo pritarimą. Tik vėliau šio plano nebuvo įmanoma įvykdyti“, – sakė nuncijus.
Jis taip pat dar kartą iškėlė maldos svarbą. „Malda – tai ne tik žodžiai. Dievui reikia ne žodžių, o mūsų ir mūsų širdžių“, – kalbėjo arkivyskupas. Dabartinė padėtis visame pasaulyje yra labai rimta. Ukrainoje vykstantis karas reiškia, kad pastaraisiais metais nebuvo sureaguota į ginklų keliamą grėsmę, nebuvo sureaguota į stiprėjantį autoritarizmą, į Jungtinių Tautų veiklos silpninimą ir tarptautinių teisinių instrumentų naikinimą.
Nuncijus atkreipė dėmesį, kad kai šiandien kitur kalbama apie Ukrainoje vykstantį karą, jis kartais apibūdinamas tarsi būtų futbolo rungtynės, nematant kasdien sėjamos mirties ir kančių. Reikia atjausti kenčiančius, melstis, ieškoti sprendimų ateičiai.
Nuncijus dėkojo taikos žygio dalyviams ir linkėjo, kad jų veikla padėtų išjudintų sąžines ir taptų šauksmu: „Dieve, pasigailėk mūsų“.
