Spalio 8 d. įvyko mokslinis-praktinis seminaras „Atviri gyvenimui: vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimo ir rizikingos lytinės elgsenos prevencijos inovatyvių mokymo priemonių taikymas“.
Projekto „Atviri gyvenimui“ tikslas – stiprinti vaikų ir jaunimo lytinę sveikatą bei rizikingo lytinio elgesio prevenciją, sukuriant ir išbandant pagarbų požiūrį į seksualumo ugdymą/si skatinančias inovatyvias priemones.
Seminare projekto vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Birutė Obelenienė aptarė projekto „Atviri gyvenimui“ pagrindus. Tyrimais įrodyta, kad žmogaus elgesys priklauso nuo jo turimų įsitikimų, tad įsitikinimų ir vertybių, susijusių su lytiškumu, stiprinimas yra viena pagrindinių rizikingo lytinio elgesio prevencijos priemonių. Moksleiviams būtina pateikti tinkamą, su sveikata susijusią informaciją apie abiejų lyčių vaisingumo sistemas, seksualumo raiškos poreikius ir kitas temas, padedančias suvokti vaisingumą kaip natūralų ir vertingą savo raidos bruožą.
Projekto koordinatorė Diana Karvelienė pristatė inovatyvių ugdymo priemonių interneto svetainę www.atvirigyvenimui.lt. Joje akcentuojamos keturios pagrindinės temos: vaisingumo pažinimas, gyvenimas iki gimimo, meilės augimo dėsniai ir tapimas tėvais. Temos skirstomos į potemes, atskleidžiamas įvairiomis priemonėmis nuo straipsnių ir filmukų iki pasitikrinimo testų. Interneto svetainėje taip pat galima rasti biblioteką bei videoteką. Siekiant visapusiško asmenybės ugdymo, pedagogams skirtas inovatyvias ugdymo priemones papildo priemonės savarankiškam ugdymuisi, kurios sukurtos nuolat su jaunimu lytiškumo ugdymo bei ugdymosi srityje dirbančių profesionalų.
Ilgametę tiesioginio darbo su jaunimu, įskaitant lytiškumo ugdymo programų sukūrimą ir vedimą, patirtį sukaupusi psichologė, pedagogė Agnė Nazarenko pristatė projekto „Atviri gyvenimui“ metu sukurtas ugdymosi priemones. „Klausimai, pagal kuriuos yra sukurtos priemonės, yra realūs, kylantys iš jauno žmogaus gyvenimo situacijų (pavyzdžiui, mylėtis ar nesimylėti). Šios priemonės apima savivertės, romantiškos draugystės, lytinių santykių, skyrybų, masturbacijos, pornografijos, santuokos temas. Jos pateikiamos tinklalaidžių bei atviro pokalbio forma, prieinamos socialinio tinklo „Youtube“ kanale „Esi vertas daugiau“. Priemonės tinkamos ir galimos naudoti ir kaip mokomoji priemonė pamokos metu. Jų turinys pasižymi išskirtiniu atvirumu, pašnekovai dalinasi savo gyvenimo patirtimi, kviečia į diskusiją dažnai tabu esančiomis temomis. Visos inovatyvios ugdymuisi sukurtos priemonės – vaizdinis, garsinis turinys ir metodinė medžiaga – yra prieinama interneto svetainėje www.esivertasdaugiau.lt“, – dėstė A. Nazarenko.
Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento metodininkė Julija Sinicienė atsakė į klausimus, kokių dalykų bendrosiose programose nugulė Sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos turinys, kaip skaityti BP (bendrąsias programas), kaip sukurtos inovatyvios mokymo priemonės gali pagelbėti mokytojams ugdant mokinių pasiekimus bei apžvelgė kitas projekto „Atviri gyvenimui“ sukurtų priemonių taikymo atnaujintam ugdymo dalykų turiniui galimybes.
Kitoje seminaro sesijoje pristatytas gyvenimas iki gimimo bei vaiko teisių užtikrinimas ir tėvų atsakomybė.
Doc. dr. Eglė Markūnienė pranešime „Apie gyvenimą iki gimimo“ kalbėjo apie svarbiausią žmogaus poreikį būti laukiamam ir priimtam, mylimam nuo pirmos gyvenimo akimirkos. Naujagimių gydytojos teigimu, „Žvelgiant į demografinę situaciją, kitų šalių požiūrį į vaikų gimdymą, kyla klausimas, ar gyvybė dar yra vertybė. Besilaukianti moteris gali patirti stresą, kuris neigiamai veikia vaisiaus smegenų vystymąsi, rizikinga nėščiosios, o vėliau mamos elgsena, nepatenkinti svarbiausi vaiko poreikiai programuoja mūsų ateitį, lėtines ligas, galimybes. Todėl ugdymas yra pati svarbiausia priemonė saugiai gimti, augti ir kurti mūsų šalies ir pasaulio ateitį.“
Psichologė doc. dr. Giedrė Širvinskienė seminaro dalyvius supažindino su nėščiosios emocine būsena bei kur ieškoti pagalbos, esant krizinėms nėštumo situacijoms. „Nėštumas ir motinystė yra didžiulių pokyčių moters gyvenime metas, kuomet ji gali augti, naujai atrasti save ir savo gražiausias stiprybes. Tačiau tai yra ir iššūkių metas, pastojimas kartais sukelia toli gražu ne džiaugsmą, o išgąstį, nerimą. Aplinkinių palaikymo trūkumas moteriai gali dar labiau apsunkinti nėštumo priėmimą. Tuomet jai reikalingas supratimas, o kartais – ir intensyvi kompleksinė pagalba. Todėl labai svarbus žinoti, kur tokią pagalbą gauti“, – teigė šeimas konsultuojanti G. Širvinskienė.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė, teisininkė prof. dr. Violeta Vasiliauskienė kalbėjo apie gyvybės apsaugą iki gimimo. „Laisvas informuotas sutikimas reiškia, kad su gydymu ar procedūra sutikdamas asmuo suvokia, kas jam bus daroma, kokios galimos komplikacijos, kokių rezultatų laukiama ir kokie yra alternatyvūs gydymo būdai. Kalbant apie laisvą informuotą sutikimą nėštumo nutraukimo atveju, nerimą kelia tai, kad moterys abortą dažnai renkasi dėl išorinių aplinkybių ir artimųjų spaudimo. Joms nesuteikiama tinkama pagalba ir konsultacijos, kad būtų galima išsiaiškinti, ar dėl aborto jos tikrai apsisprendžia laisva valia, ar sprendimas nutraukti nėštumą nėra smurto artimoje aplinkoje pasekmė“, – teisinius aspektus dėstė V. Vasiliauskienė.
Rengimo šeimai asociacijos vadovas, teisininkas Ramūnas Aušrotas kalbėjo apie JTO Vaiko teisių apsaugos konvenciją ir joje įtvirtintą vaiko teisių apsaugos modelį. Konvencijos autoriai, siekdami išlaikyti balansą tarp vaiko teisių apsaugos ir pagarbos šeimos autonomijai, jų santykį pasirinko spręsti per šeimos atsakomybės padalinimo prizmę. Pagal konvenciją, tėvų pareiga yra pirminė, o valstybės funkcija pagalbinė, subsidiari. Teisininko teigimu, vaiko teisės turėtų būti vertinamos šeimos kontekste ir niekada – jas supriešinant su šeima, kuri taip pat yra teisių ir pareigų subjektas.
Apie jaunimo pasirinkimus poros santykiuose kalbėjęs psichoterapeutas Gintautas Vaitoška kvietė susimąstyti, kodėl daug porų išsiskiria, nors tuokėsi mylėdami vienas kitą. „Gal tai nebuvo meilė? Tačiau jausmai žydėjo!.. Galbūt reikėjo senamadiškai palaukti vienas kito atskirose lovose? Tačiau ar egzistuoja Lietuvoje vyras, kuriam susilaikymas yra sveikas?“, – samprotavo G. Vaitoška.
Seminarą organizavo VDU Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, finansavo Valstybinio visuomenės Sveikatos stiprinimo fondas.
