Kol daugelis jaunuolių skaičiavo paskutines vasaros dienas ir mėgavosi saulės spinduliais, moksleiviai ateitininkai bei jų bičiuliai rugpjūčio 23-27 dienomis laiką leido moksleivių ateitininkų vasaros akademijoje (MAVA’23).
Kas tie ateitininkai?
Kad viskas būtų aiškiau, trumpai apie ateitininkus. Ateitininkai – 1911 metais Prano Dovydaičio įkurta, o 1989-aisiais kartu su Sąjūdžiu atsikūrusi katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Jos tikslas – sudaryti jauniems žmonėms sąlygas augti brandžiomis, įvairiapusiškomis, veikliomis asmenybėmis, aktyviai dalyvaujančiomis visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame gyvenime. Ateitininkai vadovaujasi penkiais principais: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, visuomeniškumu bei šeimyniškumu.
Akademija? Trumpai ir aiškiai
Žodis akademija skamba kiek paslaptingai, todėl turbūt kyla klausimas: kas tos akademijos ir kodėl jos vyksta? Tai jau tradicija tapęs 4-5 dienų renginys, suburiantis moksleivius bei pirmo kurso studentus bendram tikslui iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių. Moksleivių ateitininkų akademijos Lietuvoje rengiamos nuo pat 1990 m. Ir per daugiau nei 30 metų jų tikslas – ugdyti veiklią, sąmoningą bei pilnavertę asmenybę – nepakito. Akademijos vyksta keturis kartus per metus: pavasario, vasaros, rudens bei žiemos (MAPA, MAVA, MARA, MAŽA), o jų metu jaunuoliai yra kviečiami įsigilinti į vieną iš penkių ateitininkų principų atspindinčią temą.
Šį kartą akademijos temoje atsispindėjo tautiškumo principas. Jos metu buvo kalbama apie karo ypatybes ir krikščionių poziciją karo akivaizdoje. “Tos tautos miršta, dėl kurių niekas nemiršta”, – taip skambėjo šios akademijos tema. Nors karo tema niekada nėra maloni, moksleiviai dar prieš pat akademiją rašinio formatu buvo kviečiami surasti savo herojų Ukrainos kare bei gilintis, koks yra Katalikų Bažnyčios požiūris į karą ir pabandyti suprasti, kokios sąlygos nulemia ar karas yra teisingas. O įgautas žinias pagilino net keturi paskaitininkai, kurie dalyviams kalbėjo apie skirtingus karo aspektus.
Atradimai paskaitose
Bene labiausiai įsiminusios akademijos mintys nuskambėjo per dėstytojos bei ateitininkės Mildos Vitkutės paskaitą: Žudyti- nuodėmė. O kare? Joje buvo pasakojama apie teisingą karo doktriną ir sąlygas, kurios turi būti išpildytos, kad karą būtų galima vadinti teisingu. Juk pagal penktąjį Dievo įsakymą „Nežudyk“ gyvybės atėmimas yra viena didžiausių nuodėmių, tačiau karas be aukų negalimas. Moksleiviai išgirdo, kad norint kariauti būtina sąlyga yra gryna ir gera intencija. Jei žmogus nori ne tik gintis, bet ir sunaikinti priešo tautą, nušluoti ją nuo žemės jis tampa nebe didvyriu, o keršytoju. Tokiu atveju karas niekuomet nebus teisingas. Vis dėlto krikščionybė nėra pacifistinė religija. Ji leidžia karą rinktis kaip mažesnį iš dviejų blogių, tačiau teisingiausia karo interpretacija, neprieštaraujanti Bažnyčios mokymui daugeliu atvejų gali būti tik gynyba.
Klausėsi ne tik paskaitų
Nors žodis “akademija” leidžia suprasti, kad tai akademinis renginys, moksleiviai yra kviečiami į temą gilintis ir įvairių vakaro programų metu. Pirmąjį vakarą jaunuoliai buvo nustebinti atvykusių krašto apsaugos savanorių, kurie ne tik supažindino su savo veikla, bet ir praktiškai padėjo suprasti kaip būtų įmanoma kovoje sužeistą ar kitoje ekstremalioje situacijoje atsidūrusį žmogų pernešti į saugią vietą.
Antrasis vakaras prasidėjo moksleivių ateitininkų sąjungos valdybos suorganizuotu protmūšiu, kurį apvainikavo laikas su buvusiu akademijų dalyviu bei organizatoriumi Juozu Šutu, dalyvius sužavėjusiu savo charizma ir muzikiniais sugebėjimais. Po ilgos ir nuotaikingos trečiosios akademijos dienos moksleiviai buvo pakviesti pajudėti pagal lietuviams brangią liaudišką muziką. Vakaro metu dalyviai mokėsi pačių įvairiausių šokių, buvo įtraukti ne tik dalyviai, bet ir akademijos vadovai. Paskutinis vakaras moksleiviams dovanojo diskoteką, o norintys pailsėti rinkosi prie laužo, kur skambėjo gražiausios lietuviškos dainos.
Pasiaukojimas ir laikas drauge
Vis dėlto akademija – tai ne tik laikas augti dvasiškai ar tobulinti savo žinias apie vieną ar kitą temą. Daugeliui moksleivių tai laikas, kuomet jie gali susitikti su ilgą laiką nematytais draugais ar bendraminčiais, kurti nuostabias draugystes ir mėgautis organizacijos bendruomeniškumu, stebėti kaip ateitininkų apsuptyje atsiskleidžia šeimyniškumo principas. Būtent akademijose užsimezgusios draugystės jau išaugusius iš moksleivių vaidmens jaunuolius paskatina kartu sugrįžti į akademijas vadovų pareigoms ir tęsti meilės estafetę kuriant gėrį kitiems. Tai liudijo ir darbams užsidegusi vadovų komanda, kuri paskutines atostogų dienas pasirinko praleisti moksleivių tarpe ugdant ir dalinantis tuo, ką sugeba geriausiai.
Stebuklingieji Berčiūnai ir tėvas Domingo
Kiekviena akademija ypatinga ne tik žmonėmis, bet ir vieta, kurioje yra rengiama. Šį kartą savo ramybe ir pušyno kvapais dalyvius džiugino Berčiūnų stovyklavietė, kurioje jau daugelį metų vasaros metu vyksta jaunųjų ateitininkų stovyklos. Daugeliui dalyvių bei vadovų ši vieta ne tik primena vaikystę, bet ir pirmuosius renginius ateitininkijoje. Ši vieta išties stebuklinga, nes joje užsimezgusios draugystės gyvuoja net ir renginiams pasibaigus. Čia moksleiviai prieš mokslo metus galėjo pailsėti nuo miesto šurmulio, o po naktipiečių keliaujant į namelius stebėti ir žvaigždėmis nusėtą dangų.
Visgi akademija nebūtų įvykusi ir be ateitininkų pažiba tapusio kun. Domingo Avellaneda‘os, kuris jau beveik 20 metų gyvena Lietuvoje ir nuolat dalinasi savo bendryste ne tik su ateitininkais, bet ir daugeliu kitų žmonių. Jis akademijos metu ne tik prisijungė prie vadovų komandos, bet ir dalinosi savo išmintimi su jaunuoliais, įsitraukdavo į įvairius pokalbius jiems rūpimomis temomis.
Įspūdžiai iš dalyvių lūpų
Žinoma, renginio įspūdžiai visada geriausiai atsispindi moksleivių pasakojimuose, todėl pakalbinome kelias akademijos dalyves, kurios pasidalino savo patirtimi. Paklausus, kokia pasirodė būtent ši akademija moksleivė ateitininkė Urtė Kazakauskaitė dalinosi: „Atrodo, jog vasaros pabaigoj norėjosi kažkokio lengvumo, paprastumo. O šioje akademijoje būtent tai ir radau. Man buvo tiesiog gera būti – tiek Berčiūnuose, tiek su kitais dalyviais. Man ši MAVA įsiminė ne tik įdomiomis bei, svarbiausia, aktualiomis paskaitomis, bet ir savo paprastumu, jaukumu ir bendrystės jausmu.“
Savo mintimis dalinosi ir moksleivė ateitininkė Simona Tamošiūnaitė: „Moksleivių akademija – vieta, kurioje išties gali pajusti penkis ateitininkų principus. Čia aidi lietuvių liaudies dainos, malda palydimas kiekvienas rytas ir vakaras, skamba juokas, reiškiamos filosofinės ir teologinės mintys. Visa gausybė veiklų, viena nuo kitos besiskiriančių, tačiau bendrą dermę sudarančių. Čia ir brangiausi draugai, kuriuos šeima norisi vadinti. Čia visad gera…“
Mintys po akademijos
Buvimas akademijose leidžia suprasti, kad auga nuostabi karta, kuriai svarbus tikėjimas, Lietuvos ateitis. Čia atvyksta žmonės, kuriems rūpi mūsų likimas, todėl jų apsuptyje norisi tobulėti ir visuomet gera būti. Renginyje nuolat mokosi ne tik moksleivis, bet ir jo vadovas. Kiekvienas čia gali atrasti ar naujai pažiūrėti į savo talentus, todėl jų panaudojimas dalyviams teikia džiaugsmą ir padeda kurti prisiminimus. Nori tai išgyventi ir tu? Susitikime moksleivių ateitininkų rudens akademijoje (MARA’23)!
Už paramą Moksleivių ateitininkų vasaros akademijai Ateitininkų federacija dėkoja Lietuvos katalikų religinės šalpos fondui, Jaunimo reikalų agentūrai prie SADM bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
