Libano vyskupai praneša apie augančią baimę ir nestabilumą savo vyskupijose po Izraelio oro smūgių šalies pietuose, surengtų po radikalios islamistinės grupuotės „Hezbollah“ išpuolių.
Apie padėtį jie pasakojo popiežiškajai pagalbos organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“.
Sidono graikų melkitų arkivyskupas Elie Bechara Haddadas (Eli Bešara Hadadas) apibūdino situaciją kaip labai įtemptą. „Raketos skrenda virš mūsų galvų“, – dalinosi jis.
Pasak dvasininko, pati vyskupija kol kas tiesioginių smūgių nepatyrė, tačiau daug pabėgėlių jau priimami valstybinėse mokyklose ir parapijų centruose.
„Žmonės išsekę“
Tyro graikų melkitų arkivyskupas Georges Iskandaras (Žoržas Iskandaras) organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ taip pat sakė, kad bažnytinės institucijos jau pradėjo priimti pabėgėlius.
Jo vertinimu, jei kovos tęsis, pagalbos netrukus gali prireikti maždaug 800 krikščionių šeimų jo vyskupijoje. „Žmonės išsekę“, – kalbėjo arkivyskupas.
„Jie bijo dėl savo vaikų ir savo ateities. Jie trokšta paprasto ir normalaus gyvenimo: kad vaikas galėtų be baimės eiti į mokyklą, kad vyresnis žmogus galėtų ramiai miegoti savo namuose, kad tėvai galėtų oriai dirbti ir išlaikyti šeimą.“
Jo vertinimu, jei kovos tęsis, pagalbos netrukus gali prireikti maždaug 800 krikščionių šeimų jo vyskupijoje.
Arkivyskupas teigė, kad jo užduotis šiuo metu – būti arti žmonių, išklausyti jų kančią ir melstis kartu su jais. „Turiu jiems priminti, kad jų orumas Dievo akyse išlieka ir kad krikščioniškoji viltis remiasi ne galios santykiais, o tikėjimu istorijos Viešpačiu, kuris nori taikos savo tautai“, – dalinosi jis.
„Jie yra mūsų žmonės“
Daugiausia krikščionių gyvenamame Bekos slėnyje padėtis, maronitų vyskupo Hanna Rahme (Hana Rahmė) teigimu, vystosi panašiai kaip ir per 2024 m. karą. Pasak jo, musulmonų ir krikščionių šeimos iš Baalbeko vėl ieško prieglobsčio Deir El Ahmare. Ten atidarytos valstybinės mokyklos ir bažnytiniai centrai, pavyzdžiui, Šv. Nohros mokykla, kad galėtų priimti perkeltas šeimas.
Nepaisant labai ribotų išteklių, vyskupas pabrėžė, kad Bažnyčia stengsis padėti visiems, kuriems reikia pagalbos. „Jie yra mūsų žmonės; mes pasirūpinsime jais pagal savo galimybes“, – tikino Rahme.
Libano vyriausybės duomenimis, dėl oro smūgių buvo perkelta beveik 30 tūkst. žmonių, o maždaug 50 kaimų pietų Libane įsakyta evakuoti.
Greitkeliai iš Pietų Libano ir pietinių Beiruto priemiesčių pirmadienį buvo stipriai apkrauti – tūkstančiai žmonių valandomis stovėjo spūstyse.
Nors vyriausybė įsteigė laikinas prieglaudas ir karštąsias pagalbos linijas, katalikų vyskupai teigia, kad padėtis išlieka nestabili.
Kelios vyskupijos organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ pranešė, kad tolesnės eskalacijos atveju joms gali prireikti tarptautinės pagalbos pabėgėliams aprūpinti maistu, skubios pagalbos paketais ir kitomis būtinomis priemonėmis.
Organizacija pareiškė esanti pasirengusi padėti ir paragino savo rėmėjus melstis už taiką Libane ir visame Artimuosiuose Rytuose.
