Kun. Mozė Lira Serafínas nuo mažens liudijo džiaugsmą vykdyti Dievo Tėvo valią, kartu buvo didis dvasinis palydėtojas.
Meksike, Gvadalupės Švč. Dievo Motinos katedroje, Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro, atstovaujantis popiežiui, šeštadienį beatifikacijos Švč. Mišiose paskelbė palaimintuoju kun. Mozę (Moisés) Lirą Serafíną (1893–1950), Šv. Dvasios kongregacijai priklausiusį misionierių, Švč. Nekaltai Pradėtosios Marijos artimo meilės misionierių moterų kongregacijos steigėją.
Kun. Mozė Lira Serafínas nuo mažens liudijo džiaugsmą vykdyti Dievo Tėvo valią, kartu buvo didis dvasinis palydėtojas, homilijoje sakė prefektas.
Naujasis palaimintasis kun. Mozė sekė Kristumi, būdamas romus ir nuolankios širdies kaip ir jis, perteikdamas šį Jėzaus veidą ir savo dvasinėms dukterims, artimo meilės misionierėms, lydėdamas jas dvasinės vaikystės kelyje.
Apie Dievą jis kalbėjo tuo pat metu kaip tikras tėvas, su stulbinančiu švelnumu, ir kaip vaikas, „mažutėlis“, su džiaugsmu vykdydamas Tėvo valią – net kai sunkiai sirgo. Taip kalbėjo kardinolas Semeraro apie kunigą Mozę, gyvenusį XX a. pirmoje pusėje, šeštadienį iškeltą į altorių garbę Meksiko mieste.
Kun. Mozė Lira Serafínas gimė 1893 m. Pueblos apylinkėse, 1934 įsteigė Švč. Nekaltai Pradėtosios Marijos artimo meilės misionierių kongregaciją, kurios misija – padėti visiems žmonėms gyventi kaip mylimiems Dievo vaikams. Jis mirė Meksike 1950 m., visą gyvenimą padėjęs žmonėms tobulėti einant tikėjimo keliu ir augti mylint Viešpatį.
Jo kelias ugdant šią sūnaus dvasią nebuvo lengvas. Būdamas penkerių, neteko motinos, vėliau dėl tėvo darbo specifikos buvo priverstas nuolat keliauti. Tačiau Mozės charakteris buvo linksmas, žaismingas. Jo vienuolijos broliai pasakojo, kad jis stengėsi kitus padaryti laimingais. Net sunkiai sirgdamas stengėsi juokauti, netapti našta kitiems. Taip kun. Mozė Lira Serafínas išgyveno „mažumą“, apie kurį kalbama Evangelijoje.
Kita jį apibūdinanti savybė – charizminis nuodėmklausys ir dvasios tėvas. Nuodėmklausio tarnystę jis atlikdavo kasdien nuo 6 iki 8 valandų per dieną. Jis dvasiškai lydėjo daugybę žmonių, padėdamas pasirinkti ir gyvenimo kelią.
Jo dvasinė vaikystė, mažutėlio dvasia transformuodavosi į dvasinę tėvystę, kuria kitiems skleidė ramybę, pasitikėjimą Dievu, saugumą, pakeldamas kitų dvasią, kas ypač aktualu šiandienos Bažnyčioje.
Palaimintojo užtarimui priskiriamas stebuklingas jaunos besilaukiančios moters Rosos María Ramírez Mendoza kūdikio išgydymas – šeštame nėštumo mėnesyje buvo nustatyta labai sunki vaisiaus anomalija ir siūlyta nutraukti nėštumą. Moteris atsisakė. Tuo metu ji kaip tik skaitė knygą apie kun. Mozės Lira Serafíno pašaukimo kelią ir ėmė intensyviai melstis bei prašyti palaimintojo užtarimo. Po kurio laiko, atlikus tyrimą, nustatyta, kad anomalija išnyko ir moteris pagimdė sveiką mergytę Lisette, kuriai šiandien 20 metų.
Kunigas Mozė siekė, kad Mokytojo ištarti žodžiai būtų ir gyvenimo taisyklė: „Aš visada darau tai, kas patinka mano Tėvui“ (žr. Jn 8, 29). Jo beatifikacija – tai kvietimas visiems krikščionims gyventi remiantis tikėjimo esme, kliautis pasitikėjimo, paprastumo ir kasdienio džiaugsmo dorybėmis.
