Praėjusiais metais visame pasaulyje buvo nužudyta daugiau katalikų kunigų, vienuolių ir seminaristų nei 2024 metais. Į tai atkreipia dėmesį popiežiaus pagalbos organizacija „Aid to the Church in Need“ (ACN) (liet. Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai) savo naujausioje apžvalgoje. Tuo pat metu pastebimas sumažėjęs įkalintų dvasininkų skaičius.
Remiantis organizacijos duomenimis, 2025 metais visame pasaulyje žuvo 19 Bažnyčios darbuotojų, kai 2024 metais jų buvo 13. Tarp nužudytųjų – 15 kunigų, du seminaristai ir dvi vienuolės. Keli smurtiniai mirties atvejai buvo susiję su pagrobimais arba ginkluotais konfliktais, pavyzdžiui, Nigerijoje, Etiopijoje, Sudane ir Mianmare. Kiti dvasininkai žuvo per išpuolius, apiplėšimus ar iki šiol neaiškiomis aplinkybėmis – Jungtinėse Valstijose, Meksikoje, Kenijoje ir Haityje.
Organizacija pabrėžia, kad šie skaičiai apima tik kunigus ir vienuolius. Daugelyje šalių rimtą grėsmę patiria ir katechetai bei pasauliečiai misionieriai, kurie taip pat dažnai tampa smurto aukomis, tačiau į šią statistiką jie neįtraukti.
Mažiau įkalintų dvasininkų – su išimtimis
Tam tikru vilties ženklu laikomas sumažėjęs įkalintų dvasininkų skaičius. Pasak ACN, 2025 metais visame pasaulyje dėl religinio persekiojimo buvo sulaikyti ar kitaip laisvės neteko 28 kunigai ir vienuoliai. Metais anksčiau tokių buvo 71. Šis sumažėjimas daugiausia siejamas su padėtimi Nikaragvoje, kur dauguma 2024 metais sulaikytų dvasininkų vėliau buvo paleisti.
Baltarusijoje įkalintų katalikų kunigų skaičius taip pat šiek tiek sumažėjo. Tačiau Kinijoje sulaikymų padaugėjo. 2025 metais šioje šalyje 14 dvasininkų laikinai buvo įkalinti arba laikomi namų arešte, tarp jų – ir keli vyskupai. Organizacija pažymi, kad patikimą informaciją apie Bažnyčios padėtį Kinijoje gauti ir toliau itin sudėtinga.
Indijoje 2025 metais taip pat fiksuoti keli sulaikymai, kurie šįkart palietė tik vienuoles. Joms buvo pareikšti kaltinimai, be kita ko, dėl pagrobimo ar prekybos žmonėmis. Visos sulaikytosios vėliau buvo paleistos.
Dvasininkų pagrobimai – kaip „verslo modelis“
Didelė problema išlieka kunigų ir vienuolių pagrobimai, nors praneštų atvejų skaičius šiek tiek sumažėjo. 2025 metais organizacija gavo pranešimų apie 38 pagrobtus kunigus ir vienuolius.
Ypač stipriai ir toliau kenčia Nigerija, kur pagrobimų skaičius netgi išaugo – nuo 17 iki 24 atvejų. Tarp pagrobtųjų buvo ir seminaristų bei vienuolių. Du seminaristai buvo nužudyti. Metų pabaigoje vienas kunigas dar buvo laikomas dingusiu, o kitas paleistas 2026 metų sausį.
Ryškus pagrobimų augimas užfiksuotas ir Kamerūne, kur 2025 metais buvo pagrobti aštuoni kunigai, daugiausia neramiame šalies šiaurės vakarų regione. Dauguma jų vėliau buvo paleisti.
Apie kitus pagrobimus pranešta iš Kolumbijos, Haičio ir Etiopijos. Pagrobėjai dažniausiai priklauso islamistinėms ar kitoms ekstremistinėms grupuotėms, tačiau kai kuriuose regionuose pagrobimai ir išpirkų reikalavimas tapo ir organizuoto nusikalstamumo „verslo šaka“.
Tarptautinis dėmesys padeda
„Kasmet sukrečia nužudytų ir pagrobtų dvasininkų likimai. Dažnai net neįsivaizduojame, ką krikščionys patiria kitose šalyse – todėl jiems ypač reikalinga mūsų pagalba“, – apžvalgos rezultatus komentavo ACN vadovas Vokietijoje Florianas Ripka.
Jo teigimu, mažėjantis įkalintų kunigų ir vienuolių skaičius rodo, kad viešas dėmesys ir tarptautinis spaudimas gali būti veiksmingi: „Viešumas padeda pasiekti, kad neteisingai įkalinti asmenys būtų paleisti. Todėl ir toliau būtina išlikti budriems krikščionių persekiojimo klausimu.“
