Vasario 1 d. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje įvyko spektaklio „Vienuolio išpažintis“ premjera. Žiūrovams buvo parodyti du premjeriniai spektakliai – abu jie buvo išparduoti per parą nuo bilietų pardavimo paskelbimo.
Naująjį spektaklį susivieniję sukūrė įvairūs Klaipėdos menininkai, kurie teatro scenoje atskleidė beveik 50 metų trukusią buvusio vienuolio Sigito Benedikto Jurčio gyvenimo kelio išpažintį. „Vienuolio išpažintis“ – tai meditatyvus, poetiškas, gilaus įsiklausymo reikalaujantis spektaklis, kviečiantis žiūrovą ne stebėti, o būti – tyliai, atvirai, be išankstinių lūkesčių. Per poeziją, muziką ir judesį žiūrovams buvo sukurta erdvė giliems savo gyvenimo kelio apmąstymams, – rašoma spektaklio organizatorių socialinio tinklo paskyroje.
Parašyti pjesę apie savo gyvenimą, vienuolystę ir išgyvenimus S. B. Jurčį paskatino spektaklio choreografas ir režisierius Taurūnas Baužas: „Žiūrovui šis spektaklis gali tapti veidrodžiu. Ne todėl, kad jis būtų gyvenęs vienuolyne, bet todėl, kad daugelis mūsų gyvename vidinėje vienuolystėje: nutylėję jausmus, atidėję svajones, pasirinkę saugius kelius vietoje tikrų. Sigito Benedikto Jurčio sprendimas palikti vienuolystę primena, kad niekada nevėlu save išgirsti, net jei tai reiškia pripažinti, jog keičiamės.“
Premjerą stebėjo garbingi Klaipėdos miesto svečiai ir bendruomenės nariai: Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus su žmona Ilona, ponai Irena ir Valentinas Greičiūnai, brolis Astijus Kungys, medikai Alvydas ir Jolanta Česai, filosofas Arvydas Juozaitis, filantropė Loreta Bosienė, visuomenininkas Arūnas Burkšas bei kiti kultūrai neabejingi klaipėdiečiai ir miesto svečiai.
Spektaklio pjesės teksto autorius Sigitas Benediktas Jurčys sako, kad šis kūrinys jam yra daugiau nei teatro įvykis: „Vienuolio išpažintis“ man nėra tik teatro spektaklis. Tai kvietimas sustoti ir pažvelgti į savo egzistenciją be kaukių ir vaidmenų, priimti pažeidžiamumą ir rasti jame stiprybę. Ši kelionė tyrinėja drąsą būti savimi, gebėjimą mylėti ir priimti kitą, taip pat trapumą, kuris priimtas virsta vidine stiprybe. Ypatingą vietą užima vienatvė – ne kaip tuštuma, o kaip erdvė ryšiui, tylai ir sąmoningam buvimui. Įkvėptas Matsuo Bashō haiku tradicijos, panirau į tylą, gamtą ir gyvenimo ritmus. Kiekviena stotelė tapo meditacija, kurioje ieškoma ne atsakymų, o šviesos, šilumos ir atjautos – tų dalykų, kurie visada lydės mus gyvenimo kelyje.“
Spektaklio režisierius Tomas Jašinskas, sako, kad „ši išpažintis – tai kvietimas žiūrovui sustoti, išgirsti savo vidinį balsą ir atrasti drąsą būti savimi Dievo akivaizdoje scenoje stebint iš vienuolio kelio pasitraukusio klaipėdiečio Sigito Benedikto Jurčio autobiografinę refleksiją.“
Scenoje susitiko įvairių menų raiška: klaipėdiečiai aktoriai, muzikantai ir baleto artistai kartu sukūrė vizualinę ir garsinę kelionę. Beveik dvi valandas trukusiame spektaklyje scenoje žiūrovai matė Klaipėdos dramos teatro aktorių Edvardą Brazį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistę Beatą Ignatavičiūtę, baleto artistus Mykhailo Mordasovą, Iryną Suslo, Romaną Semenenko, Oleksandrą Borodiną, kompozitorių Joną Raudonių, kuris scenoje gyvai kūrė įvairias garsines interpretacijas, Sigitą Benediktą Jurčį. Spektaklio grimo dailininkė Rima Balsienė, šviesų dailininkas Stasys Jamantas. Režisūrinę viziją įgyvendino Tomas Jašinskas ir Taurūnas Baužas. Scenografija ir kostiumai – Artūras Šimonis
