Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas emeritas kardinolas Robertas Sarah (Robertas Sara) pabrėžia, kad kunigystė yra unikali. Jis taip pat perspėja, kad „joks susirinkimas, joks sinodas” negali „išrasti moteriškos kunigystės”, praneša CNA.
Konferencijoje apie kunigystę „Džiaugsmingi Evangelijos tarnai”, liepos 3 d. surengtoje Meksikos kunigų seminarijoje, kardinolas patikino, kad niekas „neturi galios transformuoti dieviškosios dovanos”, pritaikyti kunigystę prie ko nors ar sumažinti transcendentinę jos vertę.
„Joks susirinkimas, joks sinodas, jokia bažnytinė valdžia neturi galios išrasti moterų kunigystę rimtai nepažeisdami amžinojo kunigo būdo, jo sakramentinės tapatybės atnaujintoje ekleziologinėje Bažnyčios, slėpinio, bendrystės ir misijos vizijoje”, – pabrėžė jis.
Afrikos kardinolas R. Sarah pabrėžia, kad „katalikų tikėjimas išpažįsta, jog Kristaus Viešpaties įsteigtas Šventimų sakramentas yra vienas, jis identiškas visuotinei Bažnyčiai.”
„Jėzui nėra afrikietiškos, vokiškos, amazoniškos ar europietiškos kunigystės. Kunigystė yra vienintelė, ji tapati Visuotinei Bažnyčiai”, – pabrėžia kardinolas.
Konferencijoje prefektas emeritas taip pat svarstė apie buvimą kunigu ir pabrėžė, kad „kunigystė yra itin didis slėpinys, tokia didelė dovana, kad būtų nuodėmė ja švaistytis”.
Konferencijoje prefektas emeritas taip pat svarstė apie buvimą kunigu ir pabrėžė, kad „kunigystė yra itin didis slėpinys, tokia didelė dovana, kad būtų nuodėmė ja švaistytis”.
„Tai dieviškoji dovana, kurią reikia priimti, suprasti ir išgyventi, ir Bažnyčia visada stengėsi suprasti ir gilintis į tikrą ir tinkamą kunigo, kaip pakrikštyto žmogaus, pašaukto būti alter Christus, kitu Kristumi, dar labiau ipse Christus, pačiu Kristumi, Jam atstovauti, į Jį lygiuotis, būti sukurtam ir tarpininkaujant Kristuje su kunigystės šventimais, būtį”, – aiškino jis.
Gvinėjos prelatui „kunigas yra Dievo žmogus, kuris dieną ir naktį yra Dievo akivaizdoje, kad Jį šlovintų, garbintų. Kunigas yra paaukotas žmogus, kad pratęstų Kristaus auką už pasaulio išganymą”.
Kardinolas sakė, kad kunigų pirmoji užduotis yra melstis, nes „kunigas yra maldos žmogus – jis pradeda savo dieną skaitydamas Liturgines valandas ir jomis baigia”.
„Kunigas, kuris nesimeldžia, netrukus miršta. Bažnyčia, kuri nesimeldžia, yra mirusi Bažnyčia”, – perspėjo jis.
Kalbėdamas apie kunigiškųjų pašaukimų trūkumą, jis ragino tikinčiuosius melstis, nes „ne dėl to, kad mūsų mažai”.
„Kristus įšventino 12 žmonių visam pasauliui. Kiek iš mūsų šiandien yra kunigų? Pasaulyje yra beveik 400 tūkst. mūsų, kunigų. Mūsų yra per daug”, – sakė jis, cituodamas tą pačią VII a. popiežiaus Grigaliaus Didžiojo pastabą.
„Daugelis priėmė kunigystę, bet jie neatlieka kunigo darbo”, – aiškino R. Sarah.
„Taigi atsakydami į tai turime melstis. Prašykite, kad jis atsiųstų darbininkų į savo pjūtį, melskitės. Ir parodykite, kad mes, kunigai, esame laimingi, nes jei jaunuoliai matys, kad esame liūdni, nieko nepatrauksime, – ragino jis. – Turime būti laimingi, net jei kenčiame”.
