Visų formų smurto prieš vaikus uždraudimas buvo lengvoji dalis, įgyvendinti tai bus žymiai sunkiau, sako Jungtinių Tautų specialioji įgaliotinė smurto prieš vaikus klausimais Najat Maalla M’jid (Nadžat Maala M’džid).
„Jūs tikrai dirbat neblogai, kalbant apie visas socialinės priežiūros institucijas, vaiko gerovės pasiekimus, taip pat pakeitus šį naują įstatymą, pagal kurį buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus. Tad, viena vertus, tai buvo lengvoji dalis, bet įgyvendinti bus žymiai sunkiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.
Smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, Lietuvoje uždraustas 2017 metais. Pataisos priimtos po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose.
Anot jos, situacija vaiko teisių apsaugos srityje gerėjo ne tik sostinėje, bet ir mažesnėse savivaldybėse.
N. M. M’jid pridūrė, kad vis dar egzistuoja tokios problemos kaip nelygybė, smurtas, patyčios, seksualinis priekabiavimas.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad pagrindiniai kylantys iššūkiai vaiko teisių apsaugos sistemoje – darbuotojų kompetencijos, pasitikėjimo auginimas bei smurto apraiškų atpažinimas.
„Pagrindiniai iššūkiai tai yra darbuotojų kompetencijos auginimas, visų lygmenų darbuotojų – tiek vaiko teisės apsaugos srityje, tiek socialinių darbuotojų srityje“, – sakė M. Navickienė.
Pasitikėjimo auginimas būtų labai svarbus prioritetas ir gebėjimas atpažinti bet kokias smurto apraiškas
„Pasitikėjimo auginimas būtų labai svarbus prioritetas ir gebėjimas atpažinti bet kokias smurto apraiškas – ar tai būtų emocinį, ar fizinį smurtą patiriantis vaikas, ar seksualinį smurtą patiriantis vaikas bet kokiose aplinkose“, – pridūrė ji.
Anot ministrės, svarbu, kad pasitikėjimas augtų ne tik Lietuvos institucijomis, bet ir tarp darbuotojų, jog jie pasitikėtų savo priimamais sprendimais.
Ministrė taip pat kalbėjo, kad šiuo metu institucijose globojamų vaikų skaičius siekia apie 1300, iš jų – daugiau nei 800 gyvena bendruomeniniuose namuose.
„(…) Ką jau pavyko padaryti, tai pasiekti, kad nuo virš 8 tūkstančių vaikų, kurie augo institucijose, šiandien turime apie 1300“, – kalbėjo M. Navickienė.
Ji pridūrė, kad tiek vaikų auga institucijose, jeigu įskaičiuojami bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai.
„Tačiau grynai institucijose gyvenančių vaikų skaičius yra dar mažesnis, jis nesiekia keturių šimtų“, – kalbėjo ministrė.
Lietuvoje šiuo metu globoje auga daugiau nei 5,8 tūkst. vaikų, 80 proc. arba daugiau nei 4,6 tūkst. iš jų gyvena šeimai artimoje aplinkoje. Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3,7 tūkst. globėjų.
Taip pat padaugėjo budinčių globotojų: 2019 metų pradžioje globotojų skaičius siekė 124, o šįmet jis išaugo iki 231.
