Vasario 2-osios vakarą, per Viešpaties Paaukojimo šventę, tradiciškai vadinamą Grabnyčiomis, daugiau kaip du tūkstančiai JAV Nort Damo (Notre Dame) universiteto studentų susirinko universiteto aikštėje dalyvauti neįprastose Mišiose – jos buvo aukojamos koplyčioje, pastatytoje vien iš sniego ir ledo.
Nepaisant to, kad oro temperatūra nepakilo aukščiau nei 20 laipsnių šalčio, studentai apsupo ledo koplyčią, pavadintą šv. Olafo vardu. Mišioms vadovavo Šventojo Kryžiaus kongregacijos kunigas Gregory Haake (Gregorį Heiką).
Ledo koplyčią pastatė du vyresniųjų kursų studentai – Wesley Buonerba (Veslis Buonerba) ir Martin Sorosas (Martinas Šorošas). Iš pradžių sumanymas kilo kaip spontaniška iniciatyva, įkvėpta universiteto miestelyje atsiradusio didelio iglu, tačiau per beveik savaitę trukusią statybą projektas įgavo aiškų liturginį ir evangelizacinį pobūdį.
Iš pradžių kunigas Haake atsisakė aukoti Mišias dėl didelio šalčio, tačiau galiausiai sutiko, kai buvo nuspręsta, kad homiliją sakys kitas Šventojo Kryžiaus kunigas Pete’as McCormickas (Pitas Makormikas). Prie Mišių taip pat prisijungė dar du tos pačios kongregacijos kunigai.
Pamoksle, skirtame Viešpaties Paaukojimo šventei, kunigas McCormickas kalbėjo apie Marijos džiaugsmą, patiriamą kančios akivaizdoje, ir kvietė studentus liudyti viltį pasaulyje. Jis pabrėžė, kad Kristus nugalėjo nuodėmę ir mirtį, o tikintieji yra kviečiami gyventi atvira širdimi ir beribe meile.
kunigas kvietė studentus liudyti viltį pasaulyje.
Per konsekraciją studentai klaupėsi sniege, o Eucharistija buvo pakelta virš ledo altoriaus. Kunigai konsekravo 1 500 ostijų, tačiau jų neužteko – vėliau teko atnešti dar 500 iš netoliese esančios koplyčios, ir vis tiek šimtai studentų nebegalėjo priimti Komunijos.
Nepaisant to, daugelis liko giliai sujaudinti Mišių grožio, susikaupimo ir bendruomeninio liudijimo. Mišių pabaigoje studentai kartu giedojo himną ir spontaniškai dalijosi džiaugsmu, apkabinimais ir padėka.
Studentai liudijo, kad ši patirtis leido jiems atsitraukti nuo kasdienio akademinio spaudimo ir pažvelgti į gyvenimą amžinybės perspektyvoje. Pasak vieno iš dalyvių, Mišiose jis visiškai pamiršo artėjantį egzaminą, nes pradėjo galvoti apie tai, kas iš tiesų svarbiausia.
Kunigas Haake šias Mišias pavadino išskirtine patirtimi, pabrėždamas studentų tikėjimą, kūrybiškumą ir meilę grožiui. Jis pažymėjo, kad per trisdešimt metų, susijusių su Notr Damo universitetu, dar nebuvo patyręs nieko panašaus.
Nors prieš Mišias kai kurie asmenys kėlė abejonių dėl lauko liturgijos teisėtumo, buvo patvirtinta, kad universitetas turi vyskupijos leidimą aukoti Mišias lauke, o apie šią iniciatyvą buvo informuotas ir vietos vyskupas. Studentai pabrėžė, kad šis projektas tapo ne tik kūrybine, bet ir evangelizacine iniciatyva, suteikusia daugybei žmonių galimybę susitikti su Kristumi maldoje.
