Klaipėdos rajone, Gargžduose, spalį ketinama pastatyti kunigui, rašytojui ir visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirtą skulptūrinę kompoziciją.
Tokiam sprendimui praėjusią savaitę pritarė Klaipėdos rajono taryba.
Anot savivaldybės pranešimo, šiemet minimos M. Vaitkaus 140-osios gimimo metinės ir 50-osios mirties metinės, Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs M. Vaitkaus metais.
Šias sukaktis įprasmins ir Gargždų parke, prie didžiųjų laiptų, pastatyta skulptūra.
„Manau, kad ši kompozicija ne tik papuoš Gargždų parką, bet ir taps nauju traukos objektu – kvies atkreipti dėmesį į iškilų mūsų kraštietį, prisėsti ant vienos iš kėdžių bei pasigrožėti Minijos slėnio panorama. Juk ir M. Vaitkus vaikystėje gyveno Gargžduose, o jo kūryboje atsispindi meilė gimtinei“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Kompoziciją sudarys stovinčio M. Vaitkaus skulptūra, apvalus stalas ir prie jo pastatytos keturios tuščios kėdės.
„M. Vaitkus vaizduojamas susimąstęs, atspindimas kūrybos momentas. Bus pastatyta ne tik M. Vaitkaus skulptūra, bet ir stalas su kėdėmis, priminsiantys kūrėjo kambario fragmentą. Ant stalo stovės žvakė, arbatos puodelis, popieriaus lapai, ant kurių – M. Vaitkaus žodžiai ir keturios knygos, simbolizuojančios keturias kultūras – kuršių, lietuvių, vokiečių, žydų. O kėdžių atlošuose bus vaizduojama keturių vandenų tematika“, – pasakojo vicemerė Violeta Riaukienė.
Skulptūrinę kompoziciją sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Jos atidengimas planuojamas spalio 27-ąją, M. Vaitkaus gimimo dieną.
M. Vaitkus (1883–1973) Lietuvoje bei išeivijoje parašė ir išleido per 30 knygų: poezijos, dramų, romanų, apysakų, memuarų. Jis laikomas estetizmo krypties pradininku Lietuvoje.
1909–1913 metais M. Vaitkus kunigavo Telšiuose, įsitraukė į sielovadinį pastoracinį darbą, dirbo kapelionu įvairiose mokyklose, po Pirmojo pasaulio karo įsikūrė Kaune, dėstė tikybą Kauno meno mokykloje, o Kauno kunigų seminarijoje skaitė paskaitas apie visuotinę literatūrą, mokė lietuvių, vokiečių, rusų kalbų, dėstė estetikos kursą.
M. Vaitkus aktyviai bendradarbiavo spaudoje, rašė religijos, politikos, literatūros, teatro, moralės ir visuomenės gyvenimo klausimais.
Jis artimai bendravo su ryškiausiais XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politikos, bažnyčios, kultūros ir visuomenės veikėjais: Antanu Smetona, Augustinu Voldemaru, Maironiu, Vaižgantu, Adomu Jakštu-Dambrausku, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Salomėja Nėrimi, Kipru Petrausku, vėliau – su dauguma išeivijos kūrėjų, ypač Bernardu Brazdžioniu.
1944 metais M. Vaitkus pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1951 metų apsigyveno JAV, čia ir palaidotas.
2018 metais M. Vaitkui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, yra jo vardu pavadinta gatvė.
