Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas išreiškė „gilų susirūpinimą dėl pastaruoju metu išaugusio smurto Irane ir visame Artimuosiuose Rytuose“.
Italijos Latinos–Teračinos–Sezės–Priverno vyskupas Mariano Crociata (Marijano Kročiata), nuo 2023 metų vadovaujantis COMECE, trečiadienį sakė: „Pirmosios mano mintys skirtos visiems tiems žmonėms, kurie turi nešti sunkiausią naštą – žmonėms ir bendruomenėms, kurios jau ilgą laiką kenčia nuo nepritekliaus ir nestabilumo ir dabar susiduria su neaiškia ateitimi.“
Šeštadienį Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelio valstybė pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Šalis atsakė atakomis prieš daugelį kitų regiono valstybių, taikydamasi į objektus, susijusius su JAV ir Izraeliu.
Crociata pareiškė, kad karas su Iranu reiškia „dar vieną taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos silpnėjimą ir tolesnį tarptautinės teisės nepaisymą. Labai neramina tai, kad vėl pirmenybė teikiama jėgos naudojimui, o ne diplomatinėms pastangoms. Be to, dabartinė padėtis rodo, kad keršto ir atsakomųjų veiksmų logika gali įžiebti smurto spiralę, kuri kelia grėsmę regioniniam ir pasauliniam stabilumui ir gali virsti milžiniško masto tragedija.“
Labai neramina tai, kad vėl pirmenybė teikiama jėgos naudojimui, o ne diplomatinėms pastangoms.
COMECE prezidentas paragino Europos Sąjungą „išlikti vieningą ir atnaujinti savo, kaip taikos projekto, pašaukimą – skatinti deeskalaciją tarp visų konflikte dalyvaujančių šalių, atnaujinti diplomatines pastangas ir nuosekliai laikytis tarptautinės teisės, taip pat branduolinių ginklų neplatinimo srityje“.
„Mes meldžiamės, kad ginklai visame Artimuosiuose Rytuose nurimtų“, – COMECE vardu pabrėžė Crociata. Šiai organizacijai priklauso 25 vyskupų konferencijos iš visos Europos. „Tegul žmonėms Irane ir visame regione atsiveria naujas skyrius, kuris atvertų kelią į taikią ateitį, grindžiamą žmogaus orumo ir pagrindinių žmogaus teisių pagarba.“
Antradienį vokiečių „Tagesschau“ rašė: „Žmonės Irane neturi slėptuvių, neturi požeminių bunkerių. Jie yra bejėgiai prieš atakas. Raudonasis pusmėnulis praneša apie daugiau nei 780 žuvusiųjų. Žmogaus teisių organizacija HRANA nuo karo pradžios iki šiol patvirtino 225 žuvusių civilių atvejus. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti kol kas neįmanoma.“
