Pasauliui vėl atėjo esminių pasirinkimų metas. Ir tai ne tik karai ar Rusijos agresija. Tokiu laiku būtų nedovanotina vynioti žodžių vatą, todėl pateiksiu tai kiek supaprastintai.
Žymi dalis pasaulio tautų išmiršta. Ypač Vakarų civilizacijai priskiriamos tautos, tarp kurių išsiskiria Europos Sąjunga, Japonija, Pietų Korėja.
Šiose įvardintose šalyse demografinės žmonių netektys yra milžiniškos ir jos yra didesnės, nei karų netektys. Neišsprendus šios demografinės problemos diskusijos apie mūsų šviesią ateitį yra beprasmės. Tačiau, manau, Vakarų valstybės ES apie tai tiesiog bijo rimtai diskutuoti. Juk ši diskusija yra žymiai sunkesnė, nei diskusija apie BVP (bendrą vidaus produktą) ar apie didesnes, o gal mažesnes, socialines išmokas. Šios diskusijos yra svarbios, bet tik po to, kai kiekvienas sau atsakysime į pagrindinį klausimą „Už ką mes – mūsų civilizacijos gyvybę ar mirtį?“ Pasirinkti abiejų atsakymų neįmanoma – tai nesuderinama. Tai yra pagrindinis pasirinkimas. Tai yra vertybinis pasirinkimas.
Jeigu esi už gyvybę, tai – pradėtas vaikas, gimęs vaikas, tvirta šeima, motina ir tėvas, auginantys vaikus, bendruomenė, tauta – visa tai turi būti apsaugota ir ypač gerbiama. Politikų darbas vertinamas tiek, kiek jis prisideda prie bendro gėrio kūrimo. Pagarba mus supančiai gamtai, pagalba sprendžiant klimato kaitos problemas – tam turi būti pasitelkiamas mokslas, tačiau suvokiant, kad mokslinis pasaulio pažinimas yra procesas, duodantis puikių vaisių, tačiau jis visada bus ribotas.
įvardintose šalyse demografinės žmonių netektys yra milžiniškos ir jos yra didesnės, nei karų netektys.
Moksliškumas negali būti vertinamas ideologinių ar komercinių balsavimų būdu. Krikščionims ir už gyvybę pasisakantiems aišku – privaloma gerbti žmogaus orumą, o karas ir kitų tautų puolimas su tuo nesuderinamas. Apginti žmogaus orumą reikalinga stipri vertybinė visuomenė su teismais, siekiančiais teisingumo, reikalinga teisinė, o ne teisminė valstybė ir neparsiduodanti žiniasklaida.
Jeigu esate už mirties kultūrą, tai yra – už dirbtinį žmonių skaičiaus mažinimą, skatinant abortus, eutanaziją, šeimos ardymą, skyrybų propagavimą, karjeros garbinimą labiau nei atsidavimą šeimai. Vyro ir moters „suvienodinimą“ ir išsigalvotų lyčių įteisinimą. Tada Jums priimtinas besaikis pelno siekimas, besaikis vartojimas, žalios politikos komercinė profanacija, mokslo profanacija, kai moksliškumas vertinamas ideologiniais balsavimais. Jums priimtina, jog politikai nesiekia bendrojo gėrio, Jums prie širdies žaliosios politikos „perlenkimai“, tarnaujant tik kažkieno verslui. Jums žmogaus yra kaip ekonominis sraigtelis, kažkam tarnaujantis ir esantis visų blogybių ištaka. Tada ir karas yra lengviau pateisinamas, ir taika yra tik atokvėpis tarp karų. Jums reikalinga parsiduodanti propagandinė žiniasklaida ir ne teisinė, bet teisminė valstybė.
Nežiūrint to, kad dauguma žmonių jau ima bijoti viešai išsakyti savo nuomonę, siūlau to nedaryti, nes mes jau išmirštame ir neturime laiko dar kažko laukti. Ekonomika, socialiniai dalykai labai svarbu, bet jie žymiai greičiau išsispręs po to, kai atsakysime į pagrindinį klausimą. Tiesa pasakius esant tokiam gimstamumui kaip dabar, mūsų anūkai apie pensijas gali tik pasvajoti.
Mūsų žiniasklaida entuziastingai parodė, kaip ragindami sukilti, JAV į gatves išėjo dalis piliečių, pasisakančių už mirties kultūrą. Jiems, kaip ir jų aršiems šalininkams pas mus, ne prie širdies JAV vadovų apsisprendimas sukti gyvybės puoselėjimo keliu. Tas juos taip baugina, kad matyt su priemonėmis nebus skaitomasi. Tikiuosi, kad apsispręsime kiekvienas, netikiu, kad lietuviai nori išmirti.
