Aš manau, jog turiu kalbėti, nes šio laikotarpio naratyvai daugeliui sukelia antrines traumas, turinčias žymią reikšmę psichinei ir bendrai sveikatai.
Gyvenant totalitarinio spaudimo skiepytis laike, su grasinimais, bauginimais, represijomis, atleidimais iš darbo, neleidimu pasinaudoti būtinomis paslaugomis, patyčių upeliais, vis dažniau iškyla klausimas: kur aš tai mačiau ir išgyvenau?
Tikrai taip, mes išgyvenome tai, kai mūsų tėvai prievarta, bet „savo noru“ stojo į kolchozus, nes turėjo tik tris pasirinkimus: jauni pabėgti į miestą, mirti badu su savo vaikais, nes negalėjo išmokėti ir atiduoti „pyliavų“, išeiti į mišką žūti, bet artimieji buvo vežami į Sibirą, kaip socializmo statybos priešai, sunaikinimui.
Pasižiūrėkite to meto dokumentinius filmus propagandai, kaip lietuviai „savo noru“ visi vieningai sustojo į kolūkius. Ir kaip Antanas Sniečkus įgyvendino penkmečio planus. Jei kas nors pasakė kokį žodį prieš, buvo skundžiami ir persekiojami.
Dabar taip panašiai atrodo darbdavių ir ministerijų spaudžiami skiepytis žmonės, kurie „savo noru“, nors ir jausdamiesi išprievartauti – skiepijasi, nes reikia maitinti šeimas, reikia kažkaip išgyventi… Nors artimoje aplinkoje dažnai mato ir patys patiria sunkias po skiepo sveikatos sutrikimo pasekmes savo bei artimųjų sveikatai ir net mirtis. Tai kas, kad neskelbiama sunkiai susirgusių, tapusių neįgaliais ir mirusių po skiepų statistika Lietuvoje, daug patikimiau veikia asmeninė patirtis ir išgyvenimai.
Dabar taip panašiai atrodo darbdavių ir ministerijų spaudžiami skiepytis žmonės, kurie „savo noru“, nors ir jausdamiesi išprievartauti – skiepijasi, nes reikia maitinti šeimas, reikia kažkaip išgyventi…
Po to vyksta žmonių pagal pasiskiepijimą, tiksliau, Galimybių pasą, segregacija… Vėl gąsdinimai, draudimai, laisvių ribojimai… Ir ne dėl to, kad mažiau plistų liga, bet, kad būtų paklusnūs, atskirti nuo nepaklusnių propagandai ir „šviesaus rytojaus“ kūrimo projektui.
Visiškai taip pat, kaip tarybiniais ateizmo laikais, jei šeima auklėjo savo vaikus krikščioniškai… Nestojai į spaliukus, į pionierius, į komjaunuolius ir t. t. Dalyvavai šv. Mišiose, šventei Velykas ir Kalėdas – buvai stebimas, reikėjo aiškintis mokytojų kambaryje, buvai išpieštas sienlaikraštyje. Nuo pat mažumės buvai valstybės ir komunizmo statytojų priešas.
Buvom persekiojami nuo 7 metų, gąsdinami, kad niekuo negalėsime tapti, kad geriau išeitume iš namų, būtume savarankiški ir eitume gyventi atskirai nuo tėvų į mokyklos bendrabutį, taptume geri socializmo statytojai…Visai kaip dabar kviečiami vaikai eiti skiepytis be tėvų sutikimo, svarbu, kad atitiktų šią propagandą, nors prieštarauja ir Jungtinių Tautų ir VTK nuostatoms ir kitiems įstatymams.
Vaikai negali mokytis, privalo visur dėvėti kaukes ir mokinami bijoti bet kokios ne namų aplinkos, „nes visur gali būti COVID virusų“. Tai sakau, nes pastebėjau tokį savo anūkių, kurios yra pradinių klasių moksleivės, elgesį. Namuose jų taip neauklėja, bet visuotiniai reikalavimai ir propaganda veikia labai stipriai ir vaikus. Kokias pasekmes tai paliks jų psichikai?
Tėvams grasino, kad už katalikišką auklėjimą mus visus penkis vaikus atims ir išveš į vaikų namus… Gerai pamenu savo mamos ašaras dėl tokių grasinimų. Mokykloje buvome tardomi, ką kalba mūsų tėvai, kas pas mus ateina. Mūsų klasės draugai buvo apklausiami, ar mes ir jų neagituojame, nes per mažai vaikai stojo į pionierių ir komjaunimo organizacijas.
Dabar panašiai vėl persekiojami, ignoruojami, pravardžiuojami, kas pasisako argumentuotai prieš tokio „šviesaus rytojaus“ kūrimo technologijas. Dabar tikintys skiepų galia ir įtikėję nepasiskiepijusių grėsme reikalauja ar linki nesiskiepijusiems mirties, džiaugiamasi skundikais, kurie praneša apie aptarnautus žmones be Galimybių paso, kad gali nubausti žmones ir organizacijas, kurios nepritaria tokioms represijoms.
mes tai jau girdėjome besimokydami ateizmą.
Dabar dažnai aiškinama, jog skiepų efektyvumas ir vienintelė galimybė suvaldyti COVID-19 pandemiją „moksliškai įrodyta“.., bet mes tai jau girdėjome besimokydami ateizmą, kaip mokslą ir mokslinį komunizmą, kurių „mokslinių žinių“ pagrindu išaugo bent dvi kartos, toliau sėkmingai perėmusios neoliberalizmo doktriną, kaip pilnai atitinkančią ankstesnių „mokslų“ tęstinumą.
Apie kokius mokslinius įrodymus galima kalbėti, kai net elementari statistika slepiama, tik tam tikrų mokslininkų teiginiai, sutinkantys su mainstrymo politika, priimami, o kiti iš karto atmetami, slepiami, ignoruojami? Tai primena Ivano Mičiurino ir Trofimo Lysenkos mokslus (lyginant su Rusijos genetikos mokslo ir instituto), su Nikolajumi Vavilovu priešakyje, sunaikinimu lageriuose. Pogrindinės istorijos ir filosofijos studijos buvo daugeliui atrama išgyventi ir nepalūžti tokiame pasaulyje. Ačiū tiems žmonėms, kurie suteikė mums tokias galimybes ir dabar bando pralaužti ideologizuoto mokslo rėmus.
Didžiausia atrama tame pasipriešinime buvo tikėjimas Dievu ir mūsų Tėvelio drąsa mus ginant ir tikint svarbesnėmis vertybėmis, nei komunizmo statyba. Dabar per karantinus buvo gąsdinama, kad vaikai neturėtų kontaktų, mažiau ryšių su savo tėvais, uždraudžia eiti į maldos namus ir bendrai melstis. Persekiojama Bažnyčia visus rėmė ir palaikė…, dabar, deja, ir ji dalinai pakluso politikų valiai.
Manau, jog daugelis mano kartos žmonių šioje situacijoje patiria antrinę traumą, kuri labai blogina bendrą psichologinę būseną, silpnina imunitetą, blogina bendrą sveikatą ir atsparumą infekcijoms. Kasdienės bauginimo agitacijos Maximos ir kituose prekybos centruose (už valstybės pinigus) gadina sveikatą ir paskiepytiems, ir nepaskiepytiems.
Mano samprotavimus patvirtino ir patirtis kai kurių specialistų, dirbančių su senais ir pagyvenusiais žmonėmis. Jie sako, kad dabartiniai jų pasakojimai dažniausiai yra karo ir pokario temomis, iškeliantys to laikmečio baisumus, persipynusius su dabartiniais žiniasklaidos naratyvais, apleistumu ir izoliacija.
Tai gali būti dalis atsakymo, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas ir mirtingumas.
