Tebevykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Seimas ketvirtadienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 29-osios.
Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.
„Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė“, – sakė Seimo pirmininkė.
Pasak parlamento vadovės, taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, įskaitant ir galimą informacijos rinkimą.
„Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – sakė ji.
Neliko draudimo fiksuoti strateginius objektus
Pratęsiant padėtį nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, atsisakoma buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.
Toks siūlymas pateiktas, kadangi iki šiol dėl to nefiksuota incidentų, o esant poreikiui būtų galima taikyti baudžiamojo proceso priemones.
Paliktas draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas. Išimtys numatomos tik jei yra suteiktas atskiras Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimas arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Taip pat paliekamas draudimas organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.
Be kita ko, neatsisakyta ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
I. Šimonytė: už karą atsakingi ir Putino rinkėjai
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teiravosi, ar pastarasis sprendimas nepaveiks asmenų, kurie siekia pabėgti iš Rusijos nuo mobilizacijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad humanitariniais pagrindais vizos išduodamos ir dabar.
„Bet reikia aiškiai suprasti, kad už Rusijos karą prieš Ukrainą atsakingas ne tik asmeniškai Putinas, bet yra atsakinga ir visa jo kariauna, ir tie žmonės, kurie suteikė Putinui valdyti šalį ir priimti tokius sprendimus“, – tvirtino premjerė.
„Tai, man atrodo, yra ribos, kiek mes galime atsižvelgti į tai, kad dabar nenori, matote, tarnauti Rusijos kariuomenėje, kuri siunčiama į karą prieš Ukrainą. Nes Rusijos piliečiai vis dėlto savo valdžios problemas turi spręsti pirmiausia patys“, – sakė I. Šimonytė.
Ji tai pat patikino, kad prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seimo antradienį priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, išplečiančias institucijų galias riboti propagandą, ribojimų dėl Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos nepaprastosios padėties sąlygose ateityje neliks.
Lygino su Lenkija
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad Lenkija, kuri jau priėmė beveik 2,9 mln. karo pabėgėlių, nepaprastąją padėtį yra įvedusi tik pasienyje, o Lietuva ją taiko visoje teritorijoje.
„Kur yra logika priimti tokį sprendimą, kai Lietuva su Ukraina nesiriboja? Geriausiu atveju, kur galėtumėme nepaprastąją padėtį pratęsti, tai yra Lietuvos pasienio zona su Baltarusija. Kitose Lietuvos vietose ir teritorijoje taikyti nėra prasmės, jei to nedaro net su rimtesniais iššūkiais susidurianti mūsų kaimyninė Lenkija“, – dėstė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad Seimo nutarimas be kita ko užkerta galimybes rengti streiką Vilniaus viešojo transporto darbuotojams – to daryti esant nepaprastajai padėčiai neleidžia Darbo kodeksas.
„Galbūt čia reikėtų pabandyti mums, valdžiai, pagloboti tuos žmones, pabandyti tuos taikos sprendimus rasti, nes žmonės neturi fundamentalios teisės į streiką, kas suprantama, visiškai keisti nuostatų nesiūlau, bet reikėtų kažkaip atsakyti“, – ragino jis.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji jau buvo kartą pratęsta kovo 10 dieną ir galiojo iki balandžio 20-osios imtinai.
Savo ruožtu Eugenijus Gentvilas sakė, kad įvairių opozicijos nuogąstavimų buvo ir pratęsiant padėtį prieš daugiau nei mėnesį. Be to, naujausiame sprendime atsisakoma kai kurių apribojimų, „kur galėjo būti kontroversijų“.
„Manau, kad sveikas protas pirmiausia yra tiek teisėsaugos pareigūnų, ir politikai galime šiandien priimti drąsiai sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Deja, ir šiandien girdisi tokių gąsdinimų apie piliečių teisių ir laisvių suvaržymus. Sutinku, kartais tai yra neišvengiama – valstybės, tų pačių piliečių saugumas reikalauja ir tam tikrų apribojimų“, – pabrėžė jis.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu negali būti taisoma Konstitucija. Todėl dėl šio režimo buvo buvo sustojusios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.
Padarius vienos dienos nepaprastosios padėties pertrauką, ketvirtadienį visos šios pataisos priimtos.
