Pirmadienį tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kilęs naujas ginkluotas konfliktas rodo, kad Rusijos armijos, kurios didžioji dalis šiuo metu dislokuota Ukrainos fronte, potencialas silpnėja, teigiama Vengrijos naujienų ir nuomonių portalo „Mandiner” analizėje.
Naktį į pirmadienį Kalnų Karabache įvykęs pasienio susirėmimas gali turėti rimtų politinių ir ekonominių pasekmių, jei šalims ir tarptautinės bendruomenės taikdariams nepavyks sumažinti įtampos regione.
Konfliktas Kaukaze atveria Rusijai antrąjį frontą, o jos jėgos surištos dėl karo Ukrainoje. Be to, Rusijos kariuomenei tenka spręsti karinę krizę po to, kai pastarosiomis dienomis anksčiau skelbtas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas netikėtai pralaužė fronto liniją, o įspūdingas pasistūmėjimas į priekį sugriovė Rusijos gynybines linijas rytiniame fronte.
2020 m. „šešių savaičių” karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano baigėsi Rusijos remiamu paliaubų susitarimu, kuriuo remiantis Armėnijos pajėgos pasitraukė iš anksčiau užimtų ginčytinų Kalnų Karabacho teritorijų. Tarpininkaudamas Kaukazo konflikte Kremlius pademonstravo, kad išlaiko dominuojančią įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, o reikalai vis dar gali būti taikiai išspręsti tik su Maskvos pritarimu ir įsikišimu.
Tarpininkaudamas Kaukazo konflikte Kremlius pademonstravo, kad išlaiko dominuojančią įtaką buvusiose sovietinėse respublikose
Rusų pietinė buferinė zona yra Kaukazas ir trys ten esančios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos: Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Rusijos taikdariai nuo 2020 m. lapkričio mėn. garantavo paliaubas, tačiau naujas ginkluotas konfliktas, per kurį abiejose pusėse žuvo pusšimtis karių, parodė taikos trapumą.
Turkijos kariškiai atvirai palaikė azerbaidžaniečius, laikydami juos „broliais” dėl jų kilmės ir bendros religijos – islamo, o rusai ilgą laiką dėl istorinių ir religinių (krikščioniškų) ryšių palaikė armėnų teritorinį status quo.
Ukrainos likimas Maskvai yra prestižo reikalas: Vladimiras Putinas negali pralaimėti karo, nes tai turėtų nenuspėjamų pasekmių ir jo šaliai, ir jo asmeniniam likimui. Kita vertus, jei jis nuleis rankas nuo savo interesų zonos pietuose – nenorėdamas ar negalėdamas pasiųsti daugiau Rusijos taikdarių į Kalnų Karabachą – tai bus aiškus ženklas, kad Rusija nesugeba stabilizuoti savo pozicijų daugiau nei viename fronte vienu metu.
