2021 m. balandžio mėnesį JT Komisijos dėl populiacijos ir vystymosi 54-osios sesijos metu buvo priimta daug sprendimų, ribojančių tėvų teises ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Pasinaudojant žmogaus teisių sąvoka, į daugelį svarbių JT dokumentų buvo įvestos naujos vaikų ir paauglių „teisės“ į seksualinį malonumą, seksualinio pobūdžio turinį internete, abortus ir seksualinį švietimą bei konsultavimą be tėvų sutikimo.
Šių dalykų dauguma tėvų nepalaiko, tačiau JT dokumentuose tėvai dažnai įvardinami kaip „kliūtys“ minėtoms „teisėms“ užtikrinti ir diskriminacijai pašalinti.
Vaiko Teisių konvencija skelbia: „Pripažindamos, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą…“ VTK (1990), Preambulė. „Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.“ VTK (1990), 18 str. 1.
Tačiau daugelis Jungtinių Tautų agentūrų kėsinasi į tėvų teisę ugdyti savo vaikus. Tai vyko 2021 balandžio mėnesį JT Komisijos dėl populiacijos ir vystymosi 54-osios sesijos metu. Naudojamasi strategija – „pavadinkime tai žmogaus teise“. Yra dvi vaiko teisių rūšys: vaiko apsaugos ir vaiko autonomijos teisės. Su pirmosiomis visi sutinka, tai švarus vanduo, maistas, sveikata, pastogė, medicininė pagalba, sveikatos priežiūra, švietimas. Bet skirtingai traktuojamos, kontroversiškos ir JT išplėtotos teisės yra: privatumo, konfidencialumo, informavimo, asociacijų, seksualinės saviraiškos.
Vaiko teisių konvencijoje yra pozityvių ir neigiamų elementų, juos mes išskirsime kursyvu: „Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamos į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių.“
Ką reiškia tas žodis „atsižvelgdamos“? Ar tai tėvų teisių apsauga? „Valstybės dalyvės gerbia tėvų arba, tam tikrais atvejais, išplėstinės šeimos arba bendruomenės narių, jei to reikalauja vietiniai papročiai, globėjų ar kitų, pagal įstatymą už viską atsakančių asmenų atsakomybę, teises ir pareigas tinkamai, pagal didėjančius gebėjimus, vaiką kreipti ir, jam naudojantis šia Konvencija pripažintomis teisėmis, vadovauti.“ 5 str.
Ši sąlyga, kad vaikui būtų vadovaujama tinkamai, atsižvelgiant į jo gebėjimus, skirta apriboti tėvų teisėms, kaip matysime toliau.
Štai teisė laisvai save išreikšti: „Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas, nepaisant sienų žodine, rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais.“ 13str.1. Ar tėvai gali parinkti vaikui tinkamą informaciją?
„Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą“, teigia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. 26 str. 3 d.
Deja JT Vaiko Teisų Komitetas paskelbė komentarą #15 dėl „vaiko teisės į aukščiausią sveikatos būklę“, anot kurio vaikai privalo turėti:
– „seksualinę ir reprodukcinę laisvę“
– „konfidencialų konsultavimą… be tėvų ar teisėtų globėjų sutikimo“
– „seksualinį švietimą… be tėvų sutikimo“.
Šių nuostatų nėra Vaiko teisių Konvencijoje.
Štai ką randame „Pagrindiniame komentare Nr.25 (2021) dėl „vaiko teisių skaitmeninėje aplinkoje“: „Paties vaiko sukurtas seksualinis turinys, kurį jis valdo ir/ar dalinasi vien tik savo privataus naudojimo tikslais neturi būti kriminalizuotas. Turi būti sukurti draugiški vaikams šaltiniai, suteikiantys galimybę vaikams saugiai ieškoti patarimo ir pagalbos, kuriant savo paties seksualumą išreiškiantį kontentą“.
Iš tikrųjų tai reiškia pornografiją. O UNICEF leidinyje „Minimalus teisėtas amžius ir paauglio teisių įgyvendinimas. Situacijos Lotynų Amerikoje ir Karibuose apžvalga“ pareiškiama: „… galimybė paaugliams gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas be tėvų sutikimo yra kritiškai svarbi.“ (p.30)
Kitame leidinyje „Vaikų privatumas internete ir saviraiškos laisvė“ UNICEF teigia: „Vaikai gali laisvai ir konfidencialiai naudoti technologijas be neproporcingos tėvų ir vadovų priežiūros, nebūtino griežto vartotojo sukurto kontento moderavimo ar reguliavimo arba neteisėto anonimiškumo ribojimo. Vaikai gali naudoti skaitmeninį pasaulį, nesusidurdami su per stipriai ribojančiais filtrais tinklo ar įrenginio lygmeniu, ar kitomis sistemomis bei mechanizmais, kurie apriboja prieigą prie galimai naudingo kontento.“ Tai tėvų teisės apriboti vaikams priėjimą prie žalingo turinio neigimas.
Leidinyje „Seksualinė sveikata, žmogaus teisės ir įstatymai“ skelbiama dar viena „teisė“: „Žmogaus teisių standartai yra tinkamai užtikrinami internacionaliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, jeigu paaugliai iki 18 metų apsaugomi nuo diskriminacijos, kada jiems ribojama prieiga prie seksualinės sveikatos paslaugų ir informacijos.
Jie taip pat reikalauja, kad šalys užtikrintų paaugliams privatumo ir konfidencialumo teisę, naudojant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas be tėvų sutikimo, atsižvelgiant į kintančias galimybes.“ (Ištrauka iš 2015 Pasaulinės Sveikatos Organizacijos publikacijos „Seksualinė sveikata, žmogaus teisės ir įstatymai“(p.19-20).
Nepamirškime, kad JT standartais paaugliais laikomi vaikai nuo 10 metų. Nėra tokios žmogaus teisės jokiose JT parengtose tarptautinėse sutartyse ar dokumentuose, dėl kurių sutarta konsensuso būdu.
Toliau kalbama apie teisę į kontracepciją ir abortus: „Siekiant užtikrinti ir apginti žmogaus teises, šalys privalo užtikrinti, kad sveikatos sistema ir paslaugos galėtų atliepti specifiniams paauglių seksualinės ir reprodukcinės sveikatos poreikiams, įtraukiant kontracepciją ir saugius abortus.
Šalys privalo užtikrinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumą.“(p.19) Tai vėl netiesa, tokiu būdu išeinama už tarptautinės teisės ribų.
Dar šis leidinys teigia: „Informavimas ir švietimas, įtraukiant seksualinį švietimą, yra kritiškai svarbus seksualinei sveikatai.“ Kas gi yra šis seksualinis švietimas? Leidinyje „Tarptautinis techninis seksualinio švietimo vadovas“ nurodoma, kad vaikai turi būti mokomi:
– „pripažinti, kad kiekvieno asmens sprendimas būti seksualiai aktyviu… turi būti gerbiamas visais atvejais“(p.71)
– „apibrėžti raktinius seksualinio malonumo elementus ir atsakomybę“ (7.2 sk.)
– „atskirti jų su seksualumu susijusias vertybes nuo jų tėvų vertybių“
Siekiama nutolinti vaikų vertybes nuo tėvų vertybių. Tokio kontroversiško švietimo vadovo, skirto Karibų regionui pavyzdys yra „Tu, Tavo gyvenimas ir Tavo svajonės“. (Paaugliams nuo 10 iki 19 m.) Jame teigiama: „Visiems paaugliams turi būti užtikrinta galimybė patiems spręsti apie jų seksualumą ir seksualinių santykių praktikavimą be spaudimo.“ (1d., p.6)
Siekiama nutolinti vaikų vertybes nuo tėvų vertybių.
Remiantis šiuo vadovu, vaikai turi teisę turėti lytinius santykius, jei to nori. „Sekso žaislai ir priemonės (populiariausi jų yra vibratoriai) yra skirti sustiprinti seksualiniam malonumui. Jie yra naudojami pagrindinai genitalijoms arba aplink genitalijas. Tu gali naudoti sekso žaislus vienas arba poroje.“ (2 d., p. 104)
„Daugelis tėvų nenori kalbėti su vaikais apie seksą, kartais dėl to, kad bijo matyti mus seksualiomis būtybėmis ir dėl informacjos trūkumo, ir išmokti iš jų daugelio dalykų gali būti sudėtinga.“ (2d., p. 80) Tokiu būdu yra sumenkinamas tėvų autoritetas ir jų vadovavimas. Sužinoti daugiau apie seksualinį švietimą galima apsilankius StopCSE.org.
Grįžkime prie „Jungtinių Tautų populiacijos ir vystymosi komisijos 54 sesijos, vykusios 2021 m. Balandžio mėnesį. (Rev 2). Vieno susitarimo tekste, dėl kurio jau turbūt sutarta, raginama: OP12. „Ragina vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad jaunuoliai, remiantis teisingumo ir universalumo pagrindu, galėtų džiaugtis aukščiausiais fizinės ir mentalinės sveikatos standartais, užtikrinant jiems nuolatinį sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą be diskriminacijos, ypatingai išskiriant mitybą… užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų prevenciją…“
Kas gi yra laikoma diskriminacija? OP12. „… palaikyti priemones, užkirsiančias kelią lytiniu keliu plintančioms ligoms, įtraukiant ŽIV ir AIDS, taip pat pašalinti visų rūšių kliūtis, trukdančias paaugliams ir jaunuoliams apsaugoti jų sveikatą…“ (pagrįsta CPD 2012/1 OP23 ir OP31) (sujungta OP13 ir OP21). O kas yra tos „kliūtys“, nuo kurių vaikus turi saugoti vyriausybės? JT Ypatingasis Pranešėjas teisės į švietimą srityje, Vernoras Munozas teigia:
– Tėvai, kurie neleidžia vaikų mokyti seksualinio švietimo, yra „kliūtys“.
– Vaikai turi „teisę į seksualinį malonumą“, kuris gali būti pasiekiamas tik per seksualinį švietimą, apie kurį čia kalbame.“
O dėl OP14 pastraipos kilo daug ginčų: „Raginamos vyriausybės, tarptautinė bendruomenė ir kitos suinteresuotos šalys kreipti ypatingą dėmesį į sritis, kuriose yra Programos įgyvendinimo trūkumų, įskaitant motinų susirgimų ir mirtingumo prevenciją per sveikatos sistemos stiprinimą, per kvalifikuotų ir visuotinių seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumą ir užtikrinant paaugliams ir jaunimui teisingą ir pilnutinį švietimą bei informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, įskaitant faktais grįstą švietimą apie žmogaus seksualumą, pagarbą, apsaugą bei užtikrinimą visų žmogaus teisių, ypatingai mergaičių ir moterų žmogaus teisių, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei reprodukcines teises, nuolat kovojant su diskriminuojančiais įstatymais ir neteisingumu, bei diskriminuojančiu įstatymų taikymu.“
Kur čia yra tėvų teisės? Kalbama apie žalingą seksualinį švietimą, kuriam prieštarauja dauguma tėvų. Ką turėtų reikšti autonomija ir savarankiškas sprendimas?
2021 balandžio mėnesį pateiktas dokumentas „Mano kūnas yra mano reikalas. UNFPA žmonijos populiacijos situacija 2021“. Jame yra daug nerimą keliančių tvirtinimų, kurie be to klaidingi. Pvz valstybių valdžios privalo:
– „garantuoti visiems individams prieinamą seksualinį švietimą.“
– „liberalizuoti griežtus abortų įstatymus“
– „garantuoti moterims ir mergaitėms saugių abortų paslaugas“
Visiems individams – tai reiškia, ir vaikams. Šis dokumentas Vaiko teisių deklaracijos tekstą klaidingai aiškina taip: „Vaikų Konvencija kreipia šalis palaikyti besivystančius vaikų gebėjimus, ypač paauglių sutikimą būti seksualiai aktyviais, taip pat priėjimą prie seksualinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugų bei informacijos.“ Tačiau
Vaiko teisių konvencija nieko nesako apie paauglių sutikimą būti seksualiai aktyviais, kaip ir apie seksualinę sveikatos paslaugas bei informaciją. Iš tiesų konvencija kalba apie vaikų apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo. Būtent nuo to, ką skelbia minėtas UNFPA dokumentas.
Apsauga nuo seksualinio išnaudojimo (Past. 34, Vaiko Teisių Konvencija): „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų
a) lenkti arba priversti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;
b) išnaudoti vaikus, verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;
c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.
Ir čia vėl naudojamas žalingas aiškinimas apie besivystančius vaiko gebėjimus. O kur tėvų teisės? „Vystantis vaiko gebėjimams, Vaikų Konvencija tikisi iš tėvų, kad jie, priimdami tai, nebetaikys kontrolės šios rūšies sprendimams nulemti, kai vaikai yra tam subrendę.“ Siekiama, kad tėvai pamažu perleistų vadovavimą vaikams.
Štai kiek daug atakų patiria šeimos ir tėvai iš JT agentūrų. Ką galima daryti šiuo klausimu? Pirmiausia pasidomėti, ko mokoma jūsų mokyklose ir pasistengti pasipriešinti šiems pavojingiems procesams, nukreiptiems prieš vaikus.
Antra, susisiekti su savo šalies ambasadoriumi prie JT ir pareikalauti užkirsti kelią priimtiems susitarimams dėl seksualinio švietimo. Taip pat pareikšti ir įtvirtinti tėvų teises JT dokumentuose, taip, kaip jos įvardintos tarptautinės teisės dokumentuose, tarp jų Žmogaus Teisių Konvencijoje.
