Šiandien, rugsėjo 4-ąją, netoli Kauno, Pabartupio kaime surengtas taikus, o tuo ir nuostabus renginys skirtas Juozo Lukšos – Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms išdavystės ir žūties metinėms („Juozui Lukšai partizaniškas ačiū“).
Juozas gimęs 1921-ųjų rugpjūčio 4-ąją, žuvo 1951-ųjų rugsėjo 4-ąją. Renginys savo organizuotumu, dinamiškumu, kūrybiškumu, turiningumu aiškia mintimi, šviesa ir ramumu džiugino širdį. Ir visa tai vidurio Lietuvos laukuose tiesiog „ant ražienos“. Greta dainavusių vaikų, kariūnų ir kalbėjusių renginio organizatorių bei svečių buvo skaitomi Juozo laiškai.
Tai ką girdėjau vertė susimąstyti. O tuometinė valdžia ir jos jėgos struktūros, sulaužę partizanėms sąnarius, liepdavo šliaužti į miestelį, kur šių moterų ir vyrų likimas buvo aiškus.
Atėjo laikai, kuo dar prieš nepilnus metus nebūtumei galėjęs patikėti, kai dabartinė valdžia laužo žmonėms ne sąnarius, bet bando paniekinti jų tikėjimą, sutrypti orumą ir turime aiškiai sakyti – nuplėšti garbę. Šiandien sutrypė ir išniekino vieno, vis dar labai svarbaus šaliai miesto, garbę. Taip, ne ką kitą o garbę. Paaugliško mąstymo agresorius namuose, turintis beveik visus svertus, viena blogiausių situacijų. Su tokiu įniršiu ir atkaklumu, pasitelkdami aukščiausius vadovus, savo valdomą ir tiesiogiai veikiamą žiniasklaidą, šalies teismų sistemą.
Laužys, bet nepalauš. Čia norisi paklausti – ką galvoja žmonės dalyvaudami jėgos pusėje, kai juos tenka iš paskutiniųjų saugoti jau ne gausiausioms, o visos šalies policijos pareigūnų pajėgoms. Negi nėra aišku, kad nuo to jie mylimi ne tik labiau nebus, tačiau tokie veiksmai gimdys ir ugdys tylią ir užtikrintą neapykantą bei rezistenciją.
Kaip nesuvokti, kad toks traiškantis teroras prieš žmones gimdo dar didesnį pasipriešinimą, grynina mintį, plečia pogrindį. Tai kas vykdoma prie valstybės vairo stovinčių žmonių taikos ne tik Lietuvai, bet ir žmonių širdims niekada neatneš. Ar supranta ir prisiima atsakomybę už tai tie, kieno rankose šiomis dienomis valstybės vairas?
O tuo tarpu keli kadrai iš šviesaus renginio. Kur policijos pareigūnams nereikėjo nieko saugoti. Užteko vos dviejų ekipažų ir tai tik palydėti svečius.
