Ištremtas Managvos vyskupas augziliaras Silvio Baezas (Silvijas Baesas) pasmerkė Nikaragvos valdžios vykdomą Katalikų Bažnyčios persekiojimą ir pareiškė neprarandantis vilties, nes ją deda į Jėzų Kristų.
Vyskupas buvo priverstas palikti Nikaragvą 2019 metų balandį, kai viešai gynė protestuotojus, pasisakiusius prieš prezidento Danielio Ortegos ir jo žmonos bei viceprezidentės Rosario Murillo (Rosarijo Muriljo) režimą. Per 2018 metais vykusį protestų malšinimą žuvo daugiau kaip 350 žmonių. S. Baezas teigė, kad vienos tragiškiausių diktatūros savybių yra jos iracionalumas bei žiaurumas.
Jis priminė, kad 2018 metais viešai paragino D. Ortegą ir R. Murillo nutraukti smurtą bei represijas, įsiklausyti į žmones ir ištaisyti padarytas klaidas. Pasak vyskupo, jei šiandien turėtų galimybę su jais susitikti, pakartotų tą patį raginimą: „Būkite protingi.“ Jis viliasi, kad Dievas pralietą kraują, žmonių kančias ir jų kovą panaudos kaip pagrindą naujam Nikaragvos istorijos etapui.
S. Baezas pažymėjo, kad nuo 2018 metų Nikaragvos valdžia sistemingai persekioja Katalikų Bažnyčią: kunigai nuolat stebimi, vienuolės išvaromos iš šalies, konfiskuojamos Bažnyčios lėšos ir turtas, draudžiami kunigų šventimai, o vyskupai priversti gyventi tremtyje. Pats vyskupas dabar kiekvieną sekmadienį aukoja šv. Mišias Šv. Agotos parapijoje Majamyje, kur tarnauja ir du kiti iš Nikaragvos ištremti kunigai.
Pasak vyskupo, dabartinis Nikaragvos režimas primena Biblijoje aprašytą faraono valdžią, kai vienas žmogus sprendžia, kas gyvens, o kas mirs, engia tautą ir ją išnaudoja savo tikslams. Tačiau, pabrėžė jis, Dievas girdi engiamųjų šauksmą, mato jų kančią ir „niekada nebūna faraono pusėje“.
Kalbėdamas apie tylą, S. Baezas kritikavo ne tik režimo pastangas nutildyti žmones ir žiniasklaidą, bet ir tylėjimą pačioje Bažnyčioje. Jo teigimu, Bažnyčia pasiduoda pagundai, kai tyli siekdama išvengti konfliktų su valdžia, nors yra pašaukta drąsiai skelbti Dievo žodį. Kartu jis pabrėžė, kad egzistuoja ir gera tyla – maldoje, kai žmogus nutyla, kad galėtų klausytis Viešpaties.
Prisimindamas paskutines dienas Managvoje, vyskupas priminė anuomet pasakytus žodžius: „Nukryžiuota tauta visada prisikels.“ Pasak jo, kaip po Kristaus kryžiaus atėjo prisikėlimas, taip ir tremtis ar persekiojimas nėra pabaiga – Dievas visada gali atnešti naują šviesą.
S. Baezas taip pat prisiminė Matagalpos vyskupą Rolandą Alvarezą (Rolandą Alvaresą), kuris buvo neteisingai apkaltintas valstybės išdavimu, nuteistas kalėti 26 metus ir keturis mėnesius, o 2024 metų sausį ištremtas iš šalies. Vyskupas sakė kasdien už jį meldęsis ir viešai siekęs, kad jis būtų išlaisvintas.
Kalbėdamas apie savo tremtį, S. Baezas prisipažino, kad jam buvo labai sunku paklusti popiežiaus Pranciškaus sprendimui išvykti iš Nikaragvos. Popiežius jam paaiškino nenorįs dar vieno vyskupo kankinio Centrinėje Amerikoje. Šiandien vyskupas ir toliau rūpinasi ištremtais Nikaragvos kunigais – kartą per mėnesį daugiau kaip 200 jų susitinka nuotoliniu būdu. Šiems susitikimams pritaria ir popiežius Leonas XIV.
S. Baezas teigė neabejojantis, kad popiežius Leonas XIV labai gerai žino Bažnyčios padėtį Nikaragvoje ir priims reikalingus sprendimus. Nors persekiojimo metais jam pačiam ne kartą teko patirti baimę, jis ragino neleisti jai nutildyti žmogaus. Vyskupas įsitikinęs, kad pokyčiai Nikaragvoje priklauso nuo žmonių, kurie liko šalyje, ir tiki, jog ateis diena, kai bus galima laisvai reikšti savo įsitikinimus, kitokia nuomonė nebebus laikoma nusikaltimu, o tikra taika bus grindžiama socialiniu teisingumu.
