Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia dvi žodžio „misija“ (lot. missio – pasiuntimas, išsiuntimas) reikšmes: 1. atsakingas uždavinys, pavedimas ką nors atlikti; 2. valstybės atstovybė, siunčiama su specialia užduotimi į kitą valstybę; taip pat pastatas, kur įsikūrusi tokia atstovybė[1].
LRT krizės kontekste mes kalbėsime būtent apie pirmąją reikšmę. Misija – tai pagrindinė funkcija, kurią visuomeninis transliuotojas atlieka visuomenėje. Tai yra konkretus tikslas, kurio LRT turi siekti ir kuris yra susijęs su atsakomybe, pašaukimu ar ypatinga visuomenės informavimo veikla. LRT misija – tai visuomeninio transliuotojo pagrindinis siekis ir tikslas, kuris turėtų būti suformuluotas LRT įstatyme ir kurio turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstititucijos (toliau – Konstitucija) garantuojamos demokratinės valstybės vertybės.
Pati LRT savo misiją formuluoja taip – informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, siekiant, kad kiekvienas pilietis būtų gerai informuotas ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime. LRT – tai neatsiejama Lietuvos žmonių gyvenimo dalis, kuri prisideda prie stipresnės ir sąmoningesnės visuomenės kūrimo[2].
Akivaizdu, kad toks misijos apibrėžimas yra pernelyg lakoniškas ir nepakankamas, nes jis yra labai abstraktaus pobūdžio ir jame neatsispindi visuomeninio transliuotojo išskirtinumas, lyginant su komerciniais transliuotojais, taip pat iš jo turinio neatsekamos iš Konstitucijos kylančios visuomeninio transliuotojo priedermės. Be to, tokia LRT misija yra tik deklaruojama visuomeninio transliuotojo internetinėje svetainėje, galbūt ji yra pakartota vidiniuose šios žiniasklaidos priemonės dokumentuose, tačiau ji nėra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, t. y. įstatymuose.
Koks yra LRT misijos – informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę – turinys? Visuomenės interesas būti tinkamai informuotai yra pirmiausia tiesiogiai susijęs su teise gauti objektyvią, patikrintą bei kokybišką informaciją apie įvairius visuomenei reikšmingus aspektus. Tik tokios informacijos pagrindu piliečiai gali susiformuoti savo nuomonę svarbiais visuomeninio intereso klausimais, pavyzdžiui, sprendžiant sveikatos apsaugos, gynybos ar kitus viešojo intereso klausimus, taip pat tinkamai realizuoti savo teisę dalyvauti rinkimuose ir pan.
Tik plačiai, giliai ir objektyviai informuota visuomenė, skatinant jos kritinį požiūrį, gali gyventi realybėje, o ne skęsti iliuzijose ir klystkeliuose. Tik vadovaujantis objektyviai pagrįsta ir nešališka informacija galima susiformuoti realistinį požiūrį į kasdienybę, susikurti teisėtus ir pagrįstus lūkesčius bei tikslus Lietuvos valstybės tęstinumui užtikrinti, savo piliečių gerovės kūrimui bei Lietuvos valstybės išlikimui. Šis aspektas labai svarbus ir turi būtinai atsispindėti visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžime.
LRT įstatyme visuomeninio transliuotojo misija nėra apibrėžta, tačiau šiame įstatyme du straipsniai yra skirti LRT veiklos principų (3 straipsnis) bei LRT programų bei ir interneto svetainės turinio reikalavimų (4 straipsnis) apibūdinimui. Visuomeninis transliuotojas savo veiklą privalo grįsti pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais, privalo užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę.
Labai panašūs visuomenės informavimo principai yra numatyti ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas[3].
Tik plačiai, giliai ir objektyviai informuota visuomenė, skatinant jos kritinį požiūrį, gali gyventi realybėje, o ne skęsti iliuzijose ir klystkeliuose.
LRT įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja LRT rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT rengiamose radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, o LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Be to, LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams, LRT programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
Darytina pagrįsta išvada, kad būtent LRT įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos išryškina visuomeninio transliuotojo ypatumus lyginant su kitais komerciniais transliuotojais, kuriems įstatymas tokių įpareigojimų nenumato.
Kodėl būtina apibrėžti LRT misiją
LRT misijos apibrėžimas turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Visuomenės informavimą Lietuvoje vykdo daugybė viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų, kurie veikia įvairiais teisiniais pagrindais, siekdami įvairių tikslų, įskaitant politinius, švietėjiškus, komercinius ir kt. Tokiu būdu visuomenės informavimo priemonės, būdamos rinkos dalyvėmis, teikdamos informaciją visuomenei siekia įvairių tikslų. Dažniausiai tai yra komercinio pobūdžio tikslai, todėl juos įgyvendinant rinkos sąlygomis labai svarbu neiškreipti konkurencinės aplinkos ir laikytis tam tikrų taisyklių, kurios užtikrina tokią sveiką konkurencinę aplinką bei nesukuria atskiroms žiniasklaidos priemonėms tam tikrų pranašumų, kurie galėtų kenkti sveikai konkurencijai.
Visuomeninis transliuotojas, gaudamas LRT įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatytą fiksuotą finansavimą iš valstybės biudžeto, naudojasi išskirtine situacija, nes gauna valstybės finansinę pagalbą savo veiklai, ir tokia situacija gali iškreipti konkurencinę aplinką. Visuomeniniam transliuotojui yra sukuriamos išskirtinės galimybes įsigyti viešosios informacijos rengėjų (įvairių prodiuserinių kompanijų) kuriamą turinį, pažeidžiant rinkos sąlygas. 2025 m. gegužę Interneto žiniasklaidos asociacija (toliau – IŽA) laimėjo bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme prieš Europos Komisiją dėl LRT finansavimo modelio suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis, o tai reiškia, kad šio teismo nurodymu Europos Komisija privalės pradėti tyrimą dėl 2015 m. ir 2020 m. pakeisto LRT finansavimo modelio teisėtumo[4].
Visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis turi atitikti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, t. y. LRT įstatyme turi būti numatyta veiksminga išorinė finansų ir LRT misijos vykdymo kontrolė. Jeigu LRT finansų naudojimo efektyvumą bei atskaitingumą galima patikrinti ir tai 2025 m. pabaigoje atliko Seimo pavedimu Valstybės kontrolė, tai LRT misijos vykdymo kontrolė kol kas negali būti tinkamai įgyverndinta.
Kol LRT misija nėra tiksliai apibrėžta, yra praktiškai neįmanoma nustatyti, ar valstybės pagalba visuomeniniam transliuotojui yra skiriama tikslingai, t. y. būtent jo išskirtiniams uždaviniams ir tikslams pasiekti, ar ji yra skirta šiam transliuotojui konkuruoti visuomenės informavimo srityje su kitais komerciniais transliuotojais. Pagal IŽA atstovo paaiškinimus, dabartinė LRT misija yra „išplaukusi“, joje nėra tokio tikslumo, kurio reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, todėl visuomeninio transliuotojo misijos turinys priklauso tik nuo jo paties aiškinimo.
Konstitucinė doktrina apie LRT misiją
Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje visuomeninio transliuotojo misijai yra skiriamas išskirtinis vaidmuo. Nors Konstitucijoje nėra vartojama visuomeninio transliuotojo sąvoka, tai nereiškia, kad visuomeniniam transliuotojui iš Konstitucijos nekyla jokių reikalavimų, kuriuos lemia jo ypatumai, palyginti su kitais – privačiais (komerciniais) – transliuotojais. Priešingai, iš Konstitucijos kylanti valstybės (jos institucijų) pareiga per žiniasklaidą skleisti visuomenei informaciją, susijusią su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu, suponuoja konstitucinį būtinumą su visuomeninio transliuotojo veikla susijusius santykius reguliuoti taip, kad minėta valstybės pareiga būtų deramai vykdoma. Visuomeninio transliuotojo paskirtis (pranc. raison d’être) yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Tai suponuoja ypatingą visuomeninio transliuotojo misiją[5].
Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimepagrindė, kad visuomeninio transliuotojo programoms turi būti taikomi didžiausi žiniasklaidos etikos reikalavimai, kad jose absoliučiai draudžiama skleisti bet kokią klaidinamąją informaciją. Pagal Konstituciją, visuomeninis transliuotojas turi pašalinti visas prielaidas piktnaudžiauti informacijos laisve, o jo veikla negali būti sukomercinta, jo programos neturi būti orientuotos vien į kuo didesnės auditorijos pritraukimą, į komercinę sėkmę. Visuomeninis transliuotojas turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjunktūros, ne pataikauti vartotojų skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę, diegti jai tokias pilietines, kultūrines nuostatas, kokias visuomeniniam transliuotojui nustato jo konstitucinė misija.
Pasak Konstitucinio Teismo, visuomeninio transliuotojo pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti jo veiklą, inter alia pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą, kad jis galėtų šią misiją vykdyti ir teikti atitinkamas viešąsias transliavimo paslaugas. Nutarime pagrįsta, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, finansavimo modelį, bet tai darydamas turi paisyti Konstitucijos.
LRT misija kildinama pirmiausia iš Konstitucijos 25 straipsnio nuostatų, t. y. iš Lietuvos Respublikos piliečių pamatinės teisės rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Tinkamo misijos įgyvendinimo užtikrinimui LRTturi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijų bei rinkos dalyvių ar jų grupinių interesų, todėl jis finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis, kurios kasmet skiriamos valstybės biudžete nurodoma atskira eilute. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais yra skiriamas stabilus ir pakankamas, todėl visuomeniniam transliuotojui gali ir privalo būti keliami aukščiausi profesionalumo, nepriklausomumo, objektyvumo ir visuomenės informavimo etikos reikalavimai bei finansinės atskaitomybės bei skaidrumo standartai.
LRT misijos apibrėžimas, kuris galėtų būti pagrindu platesnei diskusijai – LRT: kur link ?
Pirma, reikėtų susitarti, kad apibrėžiant LRT misiją nereikėtų kartoti pagrindinių visuomenės informavimo principų, kuriuos nustato Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, įskaitant ir LRT.
Antra, LRT misijoje turėtų atsispindėti visuomeninio transliuotojo tikslų išskirtinumas bei deklaruojami išskirtiniai informacijos pateikimo būdai, kurie yra privalomi tik šiam viešosios informacijos skleidėjui.
LRT misija – užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės viešąjį interesą būti informuotai, laikantis pagrindinių visuomenės informavimo principų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje, siekiant stiprinti Lietuvos kaip suverenios valstybės atsparumą, mažinti atskirų socialinių grupių atskirtį, didinti visuomenės solidarumą, stiprinti konstituciškai vertingus socialinius ryšius, pilietiškumą ir atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę, padėti visuomenei suvokti save kaip valstybinę bendruomenę – pilietinę tautą, didinti visuomenės kūrybinį potencialą, ugdyti civilizuotumą, ekologinę sąmonę, puoselėti visuomenės kultūrą, tautos kultūrinį bendrumą bei tęstinumą, žmonių saviraišką, skatinti racionaliai spręsti visuomenės ir valstybės problemas, stiprinti šeimą ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes, užtikrinti Lietuvos valstybės tęstinumą savo piliečių gerovės kūrimui bei Lietuvos valstybės išlikimui.
Tokia LRT misija turi būti įgyvendinama užtikrinant nuomonių pliuralizmą bei politinį neutralumą.
[1] https://www.lietuviuzodynas.lt/ terminai/Misija#google_vignette.
[2] https://apie.lrt.lt/lrt/visuomeninis-transliuotojas/apie-mus.
[3] VIĮ 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina pagrindinius visuomenės informavimo principus: viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę“.
[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/iza-laimejo-byla-es-bendrajame-teisme-pries-ek-atmetusia-skunda-del-lrt-finansavimo-modelio-120111664?fbclid=IwY2xjawOGwo1leHRuA2FlbQIxMABicmlkETFxQTFWOTh5Z1A0Q1B5ekFkc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MghjYWxsc2l0ZQEyAAEerWD62OjZ-eokQCwEPxJRJn9UicNwLme5Cj1fud7h-wVLwFbX-JUjJZ8ORrg_aem_N_DXma0_j8MVCDbYPMxulg.
[5] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2025, psl. 241.
