Gėdinga, kai desperacijos apimtas nemokša Sveikatos apsaugos ministras kas dieną imasi vis naujo botago.
Primityvu, bet jokio papildomo išsilavinimo ir jokių žinių ar pastangų nereikia. Sužlugdęs komunikacijos kampaniją, suvokimo, kaip skatinti vakcinaciją neturi. Tai jau daugiau, nei akivaizdu. Kaip ir nuovokos apie pagrindinius medicinos etikos principus neturi. Kad ir laisvą bei informuotą asmens sutikimą. Apie kokią laisvę galime kalbėti, kai žmogus, atsisakęs vakcinuotis, neteks darbo? Be įspėjimo ir be išmokos. Didesnės prievartos sugalvoti jau neįmanoma, kaip iš žmogaus atimant jo pragyvenimo šaltinį. Nebent kitas etapas bus su ginklu atvesdinti į vakcinacijos centrus.
žmonių prievartavimas turės ilgalaikes pasekmes
Net neabejoju, o ir mokslinės publikacijos jau apie tai kalba, kad toks žmonių prievartavimas turės ilgalaikes pasekmes: pasitikėjimui sveikatos sistema, pasitikėjimui valstybe, pasitikėjimui vakcinomis.
“Antivakseriai”, kurių taip nekenčia ir visaip pravardžiuoja valdžia, nebūtų taip sugebėję diskredituoti vakcinų, kaip nevykėlis sveikatos apsaugos ministras per vienerius savo metus. Ir pikta, ir apmaudu ir svetima gėda apima, kad valdantieji nesugeba į jo vietą surasti žmogaus, kuris bent kažkokią nuovoką sveikatos sistemoje ar medicinos etikoje turėtų. Skaitydama šiandienos spaudą jaučiuosi kaip skaitydama apie gūdžiausią sovietmetį, kai žmogaus kūnas priklausė valstybei, o ji – ką norėjo, tą darė
