Popiežiui Leonui XIV Romos Gemelli ligoninėje sveikstant po operacijos, per kurią buvo patvirtinta plaučių vėžio diagnozė, katalikai visame pasaulyje už jį meldžiasi. Daugelis taip pat prašo šv. Peregrino Laziosi, XIV a. servitų kunigo, nuo seno laikomo sergančiųjų vėžiu globėju, užtarimo.
Šventojo Sosto spaudos tarnyba patvirtino, kad per antradienį atliktą operaciją pašalinto plaučio mazgelio tyrimas parodė, jog tai nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys.
Pasak kunigo Lawrence’o G. Lovasiko SVD, šv. Peregrinas gimė 1260 m. Forli mieste Italijoje. Jis buvo vienintelis turtingos šeimos sūnus ir jaunystėje palaikė popiežiui priešišką politinę grupuotę.
Kai servitų vienuolis šv. Pilypas Benizis popiežiaus Martyno IV vardu atvyko į Forli skelbti taikos, jis buvo sutiktas priešiškai – žmonės jį įžeidinėjo, apmėtė akmenimis ir puolė lazdomis. Peregrinas smogė jam į veidą, tačiau Pilypas atsakė atsukdamas kitą skruostą ir pasimelsdamas už jaunuolį.
Šis poelgis Peregriną sujaudino. Jis pasivijo išvykstantį vienuolį, atsiklaupęs paprašė atleidimo ir pažadėjo pakeisti savo gyvenimą. Pasak tradicinio pasakojimo, vėliau Forli katedroje jam apsireiškė Mergelė Marija ir paragino vykti į Sieną bei prisidėti prie Marijos tarnų – servitų ordino.
1292 m. Peregrinas priėmė servitų abitą. Pasakojama, kad 30 metų jis nė karto neatsisėdo. 1322 m. jis buvo išsiųstas į gimtąjį Forli, kur turėjo įkurti servitų vienuolyną. Ten jis išgarsėjo kaip pamokslininkas ir nuodėmklausys.
Žaizdą apėmus gangrenai, nuo jos sklido stiprus nemalonus kvapas, todėl gydytojai nusprendė pėdą amputuoti.
Vėliau Peregrino pėdoje atsirado skausminga vėžinė žaizda. Žaizdą apėmus gangrenai, nuo jos sklido stiprus nemalonus kvapas, todėl gydytojai nusprendė pėdą amputuoti.
Naktį prieš operaciją Peregrinas meldėsi prie Nukryžiuotojo atvaizdo ir ten užmigo. Sapne jam pasirodė, kad Kristus ištiesė ranką nuo kryžiaus ir palietė ligos pažeistą jo pėdą.
Pabudęs Peregrinas pastebėjo, kad jo pėda išgijusi. Pasak tradicinio pasakojimo, gydytojai neberado jokių ligos požymių.
Peregrinas mirė 1345 m., būdamas maždaug 80 metų. 1609 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1726 m. popiežius Benediktas XIII jį kanonizavo. Jo liturginis minėjimas švenčiamas gegužės 1 d., o kūnas ilsisi Šv. Peregrino Laziosi bazilikoje Forli. Pamaldumas šiam šventajam išplito toli už Italijos ribų. Čikagoje, kur gimė popiežius Leonas XIV, veikia ir Nacionalinė šv. Peregrino šventovė.
