Trečiadienį, spalio 14 d., Mišiomis Šv. Petro aikštėje baigtas savaitę Vatikane vykęs lotynų apeigų vyskupų konferencijų pirmininkų ir Rytų Bažnyčių vadovų susitikimas, skirtas apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ paskelbimo dešimtosioms metinėms.
Mišioms turėjo vadovauti popiežius Leonas XIV, tačiau po operacijos ligoninėje sveikstantį pontifiką pavadavo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Luisas Antonio Tagle (Luisas Antonijus Taglė). Jis perskaitė ir šiai progai parengtą Leono XIV homiliją.
Homilijos pradžioje popiežius pakartojo žodžius, kuriais prieš dešimt metų Pranciškus pradėjo apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“: „Šeimose išgyvenamas meilės džiaugsmas yra ir Bažnyčios džiaugsmas.“
Leonas XIV pažymėjo, kad šiose Mišiose Viešpačiui atnešami ir visą savaitę trukusio darbo vaisiai – pastangos giliau pažinti „Amoris laetitia“, geriau suprasti jo turinį ir įgyvendinti dokumente pateiktas pastoracines gaires.
Homilijoje daug dėmesio skirta šv. Pauliaus „Himnui meilei“. Popiežius priminė, kad apaštalas Paulius kalbėjo bendruomenei, turinčiai daug dovanų ir charizmų, tačiau dar turinčiai augti meile. Be meilės, pabrėžiama homilijoje, net ir gausūs žmogaus gebėjimai bei talentai praranda savo tikrąją vertę.
Leonas XIV pabrėžė, kad šeimos gyvenimas turi būti grindžiamas Dievo meile – ištikima ir nepaliaujama. Pasak jo, šeima, nors joje neišvengiama sunkumų, klaidų ir nuopuolių, yra „pirmoji jausmų mokykla“ ir nepakeičiama „meilės džiaugsmo“ mokykla.
Popiežius taip pat priminė per Mišias giedotos psalmės mintį, kad Dievo meilė yra amžina, o jo ištikimybė tęsiasi per kartų kartas. Pasak Leono XIV, būtent tokia meilė – neatsitraukianti, nepaliaujanti ieškoti žmogaus ir iš naujo siūlanti savo draugystę – turi tapti šeimos gyvenimo pamatu.
Remdamasis Jėzaus žodžiais „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“, popiežius ragino kurti Bažnyčią kaip „šeimų šeimą“, kurioje žmonės rūpinasi vieni kitais. Tokios paramos, pasak jo, reikia jauniems sutuoktiniams, vaikų auginimo iššūkius patiriantiems tėvams, vyresnio amžiaus žmonėms, silpnesniesiems ir krizę išgyvenančioms šeimoms.
Ypatingą vietą popiežius skyrė vyresnio amžiaus žmonėms. Jis pabrėžė, kad jų, kaip išminties ir dorybių liudytojų, vaidmuo turi būti pripažįstamas ir vertinamas net tuomet, kai silpsta fizinės jėgos. Meilės kupinoje bendruomenėje paramą ir padrąsinimą turi rasti ir tie, kurie patiria silpnumą, išgyvena sunkumus ar krizes.
Homilijoje taip pat pabrėžtas atvirumas gyvybei ir pagarba jai nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Popiežius pažymėjo, kad šeima yra ypatinga šių vertybių sergėtoja.
Leonas XIV atkreipė dėmesį ir į bendros maldos šeimoje svarbą. Jis apgailestavo, kad daugelyje pasaulio vietų įprotis kartu melstis namuose yra labai susilpnėjęs. Pasak popiežiaus, bendra malda ir sakramentai atveria širdis Dievo veikimui ir suteikia jėgų įveikti tai, ko žmogus vienas nepajėgtų.
Pasak popiežiaus, bendra malda ir sakramentai atveria širdis Dievo veikimui ir suteikia jėgų įveikti tai, ko žmogus vienas nepajėgtų.
Homilijoje bendra malda ir sakramentinis gyvenimas taip pat palyginti su maistu, stiprinančiu dvasią, ir vaistais, padedančiais jai atgauti sveikatą. Taip šeima tampa ne tik kasdienio bendro gyvenimo, bet ir tikėjimo augimo vieta.
Mišių pabaigoje kardinolas L. A. Tagle popiežiaus Leono XIV vardu patvirtino bažnytinę bendrystę su neseniai išrinktu chaldėjų Bagdado patriarchu Poliu III Nona, dalyvavusiu liturgijoje.
„Jūsų dalyvavimas padeda mums geriau suprasti, ką reiškia būti Bažnyčia – skirtingų apeigų ir tradicijų Bažnyčių bendryste Viešpatyje Kristuje, kurios vienybę regimai išreiškia bendrystė su Petro įpėdiniu“, – patriarchui sakė kardinolas.
Jis taip pat patikino, kad visa Katalikų Bažnyčia meldžiasi už patriarcho pastoracinei globai patikėtus tikinčiuosius, kurie jau ilgą laiką patiria daugybę išmėginimų, tačiau ir sunkiomis aplinkybėmis tvirtai liudija tikėjimą Jėzumi.
Homilija užbaigta malda Šventajai Nazareto Šeimai, kuria popiežius Pranciškus prieš dešimt metų baigė „Amoris laetitia“: „Padaryk ir mūsų šeimas bendrystės vietomis ir aukštutiniais maldos kambariais, tikromis Evangelijos mokyklomis ir mažomis namų Bažnyčiomis.“
