Gegužės 30 – birželio 2 dienomis Žemaičių Kalvarijoje vyko Liepojos vyskupijų kunigų bei pastorių rekolekcijos, kurias vedė apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petaras Antunas Rajičas.
Liepojoje yra įsikūrusios dvi vyskupijos – katalikų ir evangelikų liuteronų, todėl rekolekcijose dalyvauja abiejų vyskupijų kunigai su savo ganytojais.
Dvasinio susitelkimo dienos baigėsi šv. Mišiomis, kurioms vadovavo apaštalinis nuncijus, koncelebravo Liepojos vyskupas Viktors Stulpins, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, gausus kunigų būrys iš Latvijos ir Lietuvos.
Pamaldose dalyvavo Liepojos evangelikų liuteronų vyskupas Hans Martin Jenson ir keletas liuteronų dvasininkų, tačiau jie nekoncelebravo, nes dėl skirtingo Eucharistijos supratimo tarp katalikų ir liuteronų nėra eucharistinės bendrystės.
Homilijos metu apaštališkasis nuncijus pateikė puikią meditaciją apie Kristaus kryžiaus reikšmę mūsų gyvenime: „Vienas iš mūsų tikėjimo paradoksalių aspektų yra tai, kad esame pakviesti dalyvauti Dievo garbėje. Kai pagalvojame apie žodį garbė, mūsų mintis krypsta į tokius dalykus, kaip didybė, šlovė, žinomumas ir išaukštinimas.
Visi šie dalykai yra sinonimai žodžiui garbė ir visi jie teisėtai gali būti priskiriami Viešpačiui Dievui. … Tėvo šlovė buvo duota Sūnui, o Sūnus ją nori perduoti mums. O kas yra Sūnaus šlovė ir ką ji reiškia mums – vyskupams, kunigams, pastoriams ir tikintiesiems pasauliečiams? – Kryžius buvo Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus garbė!“.
Baigdamas homiliją nuncijus kalbėjo: „mums duota garbinga misija būti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kunigais ir pastoriais Jo Bažnyčioje. Kai po šių rekolekcijų grįšime į savo parapijas ir darbo vietas, viltingai imkimės savo pašaukimo ir misijos kryžiaus su atnaujintu tikėjimu ir drąsa, su didesniu įsipareigojimu ir dėkingumu.
Tegu visi mes, eidami savo pašaukimo keliu, augsime Kristaus garbėje, kuri yra Kryžiaus pasiaukojančios meilės dėl savo kaimenės garbė.
Tegu mes taip pat augsime Dievo valios paklusnume, kad išpildytume savo gyvenimo misiją atiduodami garbę Dievui, tuo pačiu nepasiduokime nevilčiai ir nebūkime prislėgti nepaisant to, koks sudėtingas gali būti gyvenimas, bet gilinkime savo ryšį su Viešpačiu malda ir tarnyste taip, jog kiti žmonės norėtų pažinti Dievą, kuriuo mes tikime. Ir telydi jus visada mūsų Visagalio Dievo palaiminimas!“.
Po agapės Latvijos dvasininkai išvyko liudyti tikėjimo Kristumi savo tarnystės vietose.
