Argentinos vienuolę, prisimenamą dėl savo ypatingo grožio šypsenos, siūloma paskelbti šventąja.
Pranešama, kad Santa Fė de la Vera Cruzo arkivyskupas Sergio Fenoy (Serchijus Fenojus) pasirašė dekretą, kuriuo inicijuojamas procesas prieš pradedant Švč. Jėzaus veido kongregacijai priklausiusios sesers Sesilijos Marijos, karmeličių vienuolės, mirusios nuo vėžio 2016 m. ir sulaukusios 43 metų, kanonizacijos bylą.
Vasario 14 d. datuotas dekretas yra pasirašytas Santa Fė arkivyskupo, nes vienuolė nuo 1997 iki 2016 m., savo mirties metų, gyveno šioje arkivyskupijoje esančiame karmelitų vienuolyne.
Ji atsidavė maldai ir kontempliatyviam gyvenimui, grojo smuiku, garsėjo savo meilumu ir nuolatine šypsena.
Jos liudijimas apie „meilę ir pasitikėjimą Jėzumi Kristumi net ir sunkiausių išbandymų metu pažadino daugelyje širdžių troškimą labiau atsiduoti krikščioniškajam gyvenimui”, sakoma edikte.
Taigi „metams bėgant išaugus jos šventumo ir ženklų reputacijai”, po to, kai jos bylos postulatorius vienuolis Marco Chiesa (Markas Kiesa) oficialiai paprašė pradėti jos kanonizacijos bylą, buvo patvirtinta preliminaraus proceso pradžia.
Argentinietė gimė 1973 m. gruodžio 5 d. Andų San Martino mieste. Būdama 24 metų įstojo į basųjų karmeličių vienuolyną Santa Fė mieste ir gavo Sesilijos Marijos vardą.
Ji buvo bendraujanti, spontaniška, laiminga, savo gyvenime įkūnijo draugystę su Kristumi ir meilę vienas kitam. Ji atsidavė maldai ir kontempliatyviam gyvenimui, grojo smuiku, garsėjo savo meilumu ir nuolatine šypsena.
Moteriai buvo diagnozuotas vėžys, o liga paūmėjo dėl plaučių metastazių, todėl teko gultis į ligoninę ir laukti susitikimo su Dievu.
Sesers paskutinis noras, kurį ji užrašė ant popieriaus lapo, buvo toks: „Aš galvojau apie tai, kokios turėtų būti mano laidotuvės. Iš pradžių šiek tiek intensyvios maldos, o paskui didelis vakarėlis visiems. Nepamirškite melstis, bet nepamirškite ir švęsti!”
Jos liudijimas ir paskutiniųjų dienų nuotraukos apskriejo visą pasaulį, ypač dėl to, kad iki pat mirties, kuri įvyko Buenos Airėse 2016 m. birželio 23 d., ji išsaugojo tik jai būdingą šypseną.
