JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatai nuvylė respublikonus, kurie tikėtinai laimės Atstovų Rūmus ir visiškai neaišku, ar perims Senatą, bet visais atvejais surinko daug mažiau, nei tikėjosi ir prognozuota. Atskira tema bus aiškintis, kodėl.
Tuo tarpu norisi atkreipti dėmesį į mano labai mėgstamą politiką Roną DeSantisą, kuris perrinktas Floridos gubernatoriumi ir perrinktas milžiniška persvara. Tiesą sakant, jo pergalė (57 proc prieš 42 proc.) yra didžiausia Floridoje šiame šimtmetyje. Anksčiau tai buvo vadinamoji „swing state“, kur jokia viena partija nėra įsitvirtinusi ir laimėtojas dažnai keičiasi. Praėjusį kartą DeSantis laimėjo vos 34 tūkstančiais balsų. Šįkart jo persvara – daugiau nei pusantro milijono. Tai neįtikėtinas augimas.
Kokios to priežastys? Kategoriškai atsakyti sunku, bet akivaizdu, jog jo vadovavimas valstijai buvo sėkmingas – amerikiečiai masiškai (šimtais tūkstančių) kraustėsi į šią valstiją, priešingai nei kad bėgo iš, pavyzdžiui, Kalifornijos. Tai lėmė ir ekonominis augimas, ir būsto kainos, bet šie dalykai neišskirtiniai.
Kas tikrai išskyrė Floridą, tai ypatingai laisva DeSančio COVID politika. Karantinai čia buvo trumpi ir lengvi, mokyklos atsidarė pirmiausiai šalyje, o vos tik buvo sukurtos vakcinos, karantinai apskritai nutraukti dar 2020 metais ir niekada nebegrįžo. Be jokių „galimybių pasų“ ar kitokios segregacijos. Už tai DeSantis buvo labai daug kritikuojamas žiniasklaidoje, bet laikėsi savo ir visi faktai jo pusėje – Florida nė kiek neišsiskyrė COVID aukomis šalies mastu, nors yra tikrai urbanizuota (ne kokia Dakota), tikrai ne šalta kaip Šiaurės šalys ir nėra jokių tą paaiškinančių veiksnių.
Kas tikrai išskyrė Floridą, tai ypatingai laisva DeSančio COVID politika
Paprasčiausiai – ką dabar jau rodo nemažai tyrimų – griežti pandeminiai suvaržymai buvo pertekliniai ir be daugelio dalykų buvo galima apsieiti. Kai visas pasaulis sakė priešingai, DeSantis rizikavo, pasitikėjo kitų mokslininkų rekomendacijomis (apie tai daug ir išsamiai buvo rašoma Wall Street Journal) ir šis sprendimas ypač atsipirko. Įskaitant tai pačiai ekonomikai. Ne veltui į rinkimus DeSantis ėjo su šūkiu „Čia gyvena laisvė“ (nuotraukoje).
Dar vienas momentas – drąsiai ir dalykiškai, bet ne marginaliai ir be sąmokslo teorijų gimdamas tradicines nuostatas, neleisdamas seksualizuoto švietimo valstijos mokyklose, translytiškumo diegimo ir neapykantos kalbos normų (t.y. cenzūros) DeSantis laimėjo tikrai daug ispanakalbių balsų. Šie balsai dėl rasinių priežasčių respublikonams sunkiai laimimi, tačiau vertybinėmis nuostatos – kai tinkamai pateiktos – vis labiau ima viršų.
DeSantis uždavė gerą toną ir savotišką „bangą“ (nors nuvalkiotas žodis) Floridos respublikonams – čia užtikrintai laimėjo ne tik senatorius Marco Rubio, bet ir kiti jų kandidatai, net tie, iš kurių nesitikėta. Visiškai priešingai nutiko, pavyzdžiui, Pensilvanijoje, kur prastas kandidatas į gubernatorius pats prapylė stipriai ir, tikėtina, trūktelėjo žemyn kitus respublikonų kandidatus šioje ypač svarbioje laimėti valstijoje.
Dabar DeSančio ambicijos auga, jis jau pergalės kalboje pasakė, kad tai tik kovos pradžia, o minia skandavo „dar du metai“, kas buvo aiški užuomina, jog reikia kandidatuoti į Baltuosius Rūmus. Trumpas labai bijo DeSančio kandidatūros – taip labai, kad net puolė jį viešai rinkimų išvakarėse, tuo rizikuodamas labai pakenkti visai partijai. Tuo tik parodė savo silpnumą ir savanaudiškumą šioje situacijoje.
Nors pats Trumpas daug populiaresnis respublikonų vidaus rinkimuose, būtent DeSantis turėtų didesnius šansus laimėti prieš demokratų kandidatą, kai balsuotų visa šalis. Respublikonams reikia labai daug ką apgalvoti.
