Pietų Sudano katalikų vyskupas teigia, kad jo šalies žmonės gyvena tarsi tikrą Kryžiaus kelią, paženklintą kančios, smurto ir gilių žaizdų.
Bentiu vyskupas Christianas Carlassare (Kristianas Karlasarė), vadovaujantis vienai naujausių Bažnyčios vyskupijų šiaurinėje Pietų Sudano dalyje, pasakojo, kad daugelis šeimų neteko artimųjų, bendruomenės buvo sugriautos, o daugelio žmonių širdyse liko gilios žaizdos dėl karo ir smurto regione.
„Kai žaizdos tokios gilios, žodis „atleidimas“ gali atrodyti beveik nepagarbus, o žodis „taika“ – trapus, tolimas, beveik neįmanomas“, – kovo 26 dieną OSV News išsiųstoje žinutėje sakė vyskupas. „Ir vis dėlto būtent čia, šiose žaizdose, gali gimti tikroji taika.“
Didėja nuogąstavimai, kad dabartinis politinis nestabilumas pamažu stumia Pietų Sudaną – jauniausią pasaulio valstybę – atgal į karą. Pagal pagalbos organizacijų duomenis, kovo mėnesį dėl atsinaujinusio konflikto ir tarp bendruomenių vykstančio smurto šalies viduje buvo perkelta 2,6 mln. žmonių, dar 2,3 mln. gyvena kaip pabėgėliai kaimyninėse šalyse.
Beveik 170 gyvybių pareikalavusios žudynės
Vyskupas C. Carlassare atkreipė dėmesį į kovo 2 dieną jo vyskupijos teritorijoje esančioje Abiemnhomo apskrityje, Ruvengo administracinėje teritorijoje, įvykusias žudynes, per kurias žuvo beveik 170 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti.
Pasak vyskupo, šis nepateisinamas išpuolis, kurį įvykdė ginkluotų jaunuolių grupė iš kaimyninės Unity valstijos, gali būti paaiškinamas tik išankstiniais nusistatymais, dialogo stoka, susikaupusia neapykanta ir politiniu šių nuotaikų išnaudojimu.
„Kai žaizdos tokios gilios, žodis „atleidimas“ gali atrodyti beveik nepagarbus, o žodis „taika“ – trapus, tolimas, beveik neįmanomas“, – kalbėjo vyskupas.
Jo teigimu, pavojingi ženklai buvo matomi jau anksčiau – šių metų pradžioje kilusi politinė įtampa lėmė susirėmimus tarp skirtingų kariuomenės grupių ir kai kurių ginkluotų grupuočių atsinaujinimą.
Vyriausybė taip pat pradėjo karinę mobilizaciją, ypač Džonglėjaus valstijoje, siekdama atsverti opozicijos pajėgas.
„Šių operacijų metu nukentėjo daugelis bendruomenių, tragiškai paliesta daug civilių. Humanitarinėms organizacijoms netgi buvo uždrausta patekti į kai kurias teritorijas, todėl žmonės liko be pagalbos“, – sakė vyskupas.
Kovo pradžioje šalies vyskupai paragino valdžią imtis veiksmų dėl smurto, pažymėdami, kad žmonės pavargo nuo žodžių be realių veiksmų.
Popiežiaus raginimas siekti „laukinės“ taikos
Vyskupas C. Carlassare priminė popiežiaus Leono XIV per 2025 metų gruodžio 25 dienos „Urbi et Orbi“ palaiminimą išsakytą raginimą siekti „laukinės“ taikos ir citavo vokiečių ir Izraelio poetą Yehuda Amichai, kuris rašė, kad taika turi „ateiti kaip laukinės gėlės – staiga, nes laukui jos būtinos: laukinė taika“.
Vyskupas teigė, kad taika prasideda „sužeistų vyrų ir moterų širdyse, kurie pasirenka neleisti smurtui turėti paskutinio žodžio“.
„Velykos mums sako tą patį: taika gimsta žaizdoje. Jėzus neišvengė Kryžiaus; Jis neišgelbėjo pasaulio bėgdamas nuo smurto, bet perėjo per jį, nepasiduodamas neapykantai“, – sakė vyskupas ir linkėjo per Velykas paguodos, vilties ten, kur vyrauja nusivylimas, ir taikos ten, kur vis dar viešpatauja smurtas.
„Velykos mums sako tą patį: taika gimsta žaizdoje. Jėzus neišvengė Kryžiaus; Jis neišgelbėjo pasaulio bėgdamas nuo smurto, bet perėjo per jį, nepasiduodamas neapykantai“, – sakė vyskupas ir linkėjo per Velykas paguodos, vilties ten, kur vyrauja nusivylimas, ir taikos ten, kur vis dar viešpatauja smurtas.
Jo teigimu, ši taika nėra tokia, kuri atsiranda pasibaigus konfliktui, pasirašius susitarimus ar sudarius paliaubas, ir ji negimsta rūmuose ar derybų salėse.
„Tai taika, kuri kyla savaime… Tai gilus žmogaus troškimas, atsispiriantis blogiui… Tai taika, kuri gimsta todėl, kad neprarasta viltis“, – sakė jis.
Bažnyčios misija tęsiasi
Tuo pat metu vyskupas, priklausantis komboniečių misionierių kongregacijai, pabrėžė, kad būtent tokios „laukinės“ taikos dvasia Bažnyčios misija Pietų Sudane tęsiasi.
Nepaisant konflikto, Bažnyčia pradėjo vandens tiekimo projektus keturiose parapijose – statomi gręžiniai su saulės energija ir rankiniais siurbliais, taip pat vandens rezervuarai.
„Netrukus pasieksime ir kitas bendruomenes, kad užtikrintume prieigą prie švaraus vandens“, – sakė jis.
Vyskupija taip pat pradėjo pradinės mokyklos statybas, kuri bus skirta šv. Martynui de Porresui.
Šalia mokyklos planuojama įrengti sporto centrą su futbolo, krepšinio ir tinklinio aikštėmis – erdvę susitikimams ir bendruomenės stiprinimui.
Laikinoje vietoje jau veikiančioje mokykloje dirba apie 20 mokytojų.
„Prasidėjus lietaus sezonui tikimės pradėti žemės ūkio veiklas, kurios galėtų išaugti į tvarų savarankiškumo ir aplinkos tausojimo projektą“, – sakė vyskupas.
„Taip pat siekiame įgyvendinti iniciatyvas moterims – tikėtina, statysime kepyklą, kuri aprūpins duona tiek mokyklos vaikus, tiek platesnę bendruomenę.“
