Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, teigiama penktadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Reaguodama į žvalgybos vertinimą, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį pareiškė nesanti jokios užsienio religinės organizacijos filialas, o ryšys su Maskvos patriarchatu tėra kanoninis.
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente nurodoma, kad stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.
„Rusija naudoja stačiatikių Bažnyčią platindama „Rusų pasaulio“ idėją ir stiprindama savo įtaką užsienio valstybėse, ypač tose, kur yra didelės stačiatikių ir rusakalbių bendruomenės“, – rašoma ataskaitoje.
Žvalgybų teigimu, dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje.
„Patriarchatui priklauso ir Lietuvoje veikianti Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, o tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje“, – nurodo Lietuvos tarnybos.
Anot jų, Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą.
Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau, anot žvalgybos, reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko.
Nors vyskupijos vadovybė paprašė Maskvos patriarchato jai suteikti dalinės savivaldos statusą, joks sprendimas iki šiol nepriimtas.
„Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai“, – nurodė žvalgyba.
Be to, patriarchato vadovybė įkūrė naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę.
Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso tik norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išlikdama visapusiškai jo įtakoje.
Dokumente atkreiptas dėmesys, kad Maskvos patriarchato vadovybė stebi naujai įsikūrusios Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios plėtrą Lietuvoje ir šį procesą traktuoja kaip grėsmę savo interesams, todėl, manytina, sieks riboti jos veiklą ir išsaugoti įtaką Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai.
BNS rašė, kad Konstantinopolio egzarchatas po beveik 300 metų Lietuvoje atkurtas 2023 metais. Tai padaryta po kilusio konflikto tarp dalies buvusių Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigų ir vadovybės.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį išplatino komentarą, pabrėždama, kad nėra jokios užsienio religinės organizacijos filialas.
„Tai tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė, turinti gilias istorines šaknis, antra pagal dydį šalyje ir didžiąja dalimi sudaryta iš Lietuvos Respublikos piliečių“, – teigiama jame.
„Mūsų bendruomenės ryšys su Maskvos patriarchatu yra kanoninis – per jį mūsų religinė bendruomenė yra susieta su pasauline Stačiatikių bažnyčia. Tai klausimas, priklausantis tūkstantmetėms Bažnyčios kanonų tradicijoms ir neturintis nieko bendro su bet kurios valstybės dabartine politika. Tai taip pat yra Bažnyčios tradicijų ir religinės tapatybės klausimas“, – pažymėjo arkivyskupija.
Jos teigimu, prašymas suteikti savavaldės bažnyčios statusą yra siekis suderinti religinės organizacijos kanoninį statusą su esama padėtimi.
„Šis klausimas šiuo metu yra svarstomas, tačiau jau šiandien visi sprendimai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijoje priimami tik Lietuvoje ir visiškai savarankiškai, o bet kokie priešingi teiginiai neatitinka tikrovės, – pabrėžiama komentare. – Per Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos veiklą skleidžiamas Jėzaus Kristaus mokymas, o ne ideologinė kaimyninės valstybės įtaka.“
Arkivyskupija tvirtino be jokio spaudimo nuo pirmųjų karo dienų užėmusi aiškią antikarinę poziciją ir pasmerkusi Rusijos puolimą prieš Ukrainą.
„Ši principinė pozicija buvo patvirtinta visais organizacijos lygmenimis – hierarchų, dvasininkų, tikinčiųjų ir Visuotinio susirinkimo – ir išlieka nepakitusi“, – teigiama pranešime.
