Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius trečiadienį Seimo komisijai tvirtino į politikus prieš ketverius metus kreipęsis kilus įtarimui, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą.
Trečiadienį nusprendęs nebeslėpti tapatybės T. Gailius liudydamas komisijai teigė, kad pristatydamas VSD vadovui Dariui Jauniškiui jo skyriaus surinktą medžiagą apie tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką suprato, jog slapta informacija gali būti atskleista neturinčiam leidimo su ja susipažinti asmeniui, buvo rinkta jo užsakymu.
„Direktorius klausydamas manęs ištarė frazę: „Kaip man čia dabar daryt, kaip aš jam dabar pasakysiu, nes jis neturi leidimo dirbti su paslaptimi“. Supratau, kad tai vyriškos lyties žmogus, kuriam jis tą informaciją referuos, ir neturintis leidimo dirbti su slapta informacija. Tada aš supratau, kad tą tikrinimą mes gavome kažkieno užsakymu ir ta informacija kažkuria apimtimi buvo su kažkuo pasidalinama“, – pasakojo T. Gailius.
Pasak pranešėjo, būtent šio pokalbio metu jam kilo įtarimas, kad VSD vadovai galėjo padaryti drausminį nusižengimą ar net nusikaltimą, nes minima informacija buvo su grifu „slaptai“, tad galėjo būti atskleista valstybės paslaptis.
T. Gailius patvirtino, kad VSD apie prezidento komandą surinkta informacija buvo ne iš viešų šaltinių, „atrinkta patikima reikšminga informacija, su grifu „slaptai“.
Jis taip pat patvirtino, jog VSD buvo renkama medžiaga tik apie G. Nausėdos rinkimų štabą, o VSD paaiškinimai, kad buvo tikrinami visi kandidatai, yra melagingi.
Pranešdamas apie savo įtarimus T. Gailius kreipėsi į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą Vytautą Baką.
Pranešėjas tuomet nurodė, kad kreipiasi dėl VSD direktoriaus D. Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio „galimai padaryto drausminio nusižengimo, o gal ir nusikaltimo, nesilaikant žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principo“.
Iki šiol nepatvirtinęs savo tapatybės, trečiadienį pranešėjas nusprendė jos nebeslėpti – jis atvyko viešai liudyti dėl savo pateiktos informacijos apie departamento vadovų veiksmus.
Pranešėjas tuomet nurodė, kad kreipiasi dėl VSD direktoriaus D. Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio „galimai padaryto drausminio nusižengimo, o gal ir nusikaltimo
Seimo komisijai pirmininkaujantis V. Bakas paklausė pranešėjo, ar jis sutinka, kad būtų įvardinta jo pavardė, ir T. Gailius atsakė teigiamai.
„Jūsų sutikimas reiškia, kad jūs atsisakote konfidencialumo, bet neprarandate pranešėjo apsaugos statuso“, – reziumavo V. Bakas.
Seimo komisija aiškinasi, ar institucijos tinkamai reagavo į VSD pranešėjo informaciją, ar pranešėjui buvo užtikrinta reikiama apsauga.
VSD pranešėjo T. Gailiaus tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
T. Gailius tuo metu BNS nei paneigė, nei patvirtino šios informacijos, dėl pranešėjo apsaugos to oficialiai nėra įvardijusios ir institucijos.
Pareigūnas išėjo iš darbo departamente jame pradėjus struktūrinę reformą. Seimo komisijai pranešėjas taip pat patvirtino, kad likus pusmečiui iki kadencijos tikrinosi sveikatą ir buvo pripažintas darbui netinkamu. Paskutinė jo darbo diena buvo 2020 metų gruodžio 31-oji.
T. Gailius po to dirbo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju, bet antradienį prieš liudydamas Seimo komisijai pasitraukė iš pareigų.
„Buvau pripažintas netinkamu ir išėjau pagal sveikatos būklę. (…) Aš nusprendžiau nebelaukti pusės metų (iki kadencijos pabaigos – BNS), nemačiau prasmės“, – sakė T. Gailius.
Komisija jau išklausė dabartinius bei buvusius Generalinės prokuratūros vadovus, planuojama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų apklausa. Išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos.
Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.
Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
