Vokietijos Limburgo vyskupija paprašė tikinčiųjų pateikti atsiliepimus apie eucharistinių šventimų kokybę, parapijų veiklų vertinimą ir pačių katalikų laikymąsi pagrindinių tikėjimo tiesų. Tam buvo atlikta apklausa, pavadinta „Kokybė per grįžtamąjį ryšį“. Joje dalyvavo 2 226 katalikai iš septynių vyskupijos parapijų.
Kaip aiškina pastoracinės teologijos specialistė Hildegard Wustmans, kuri kartu su generaliniu vikaru vadovauja vyskupijos administracijai, apklausos tikslas buvo parodyti, kad Bažnyčia neužsidaro klerikalinėse, tariamo pranašumo pozicijose, bet siekia išgirsti tikinčiųjų nuomonę apie savo veiklą.
„Klerikalinei Bažnyčiai grįžtamasis ryšys nereikalingas“, – teigė Wustmans. Pasak jos, apklaustieji buvo maloniai nustebinti, kad Bažnyčia domisi jų požiūriu ir patirtimi.
2018 m. paskelbtas Vokietijos Bažnyčios tyrimas apie nepilnamečių seksualinį išnaudojimą 1946–2014 m. laikotarpiu, kurį atliko Manheimo, Heidelbergo ir Gyseno universitetai, parodė, kad klerikalizmas Bažnyčioje buvo viena iš pagrindinių terpių, sudariusių sąlygas smurtui.
Apklausos metu tikintiesiems buvo pateikti tokie klausimai: ko jie tikisi iš pamaldų, kas jiems svarbu pamokslo turinyje, koks vaidmuo tenka pamaldoms vadovaujančiam asmeniui, taip pat kokios formos ir aplinka labiausiai tinka liturginėms apeigoms.
Šv. Petro ir Pauliaus parapija Bad Kamberge – maždaug 14 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, esančiame apie 20 kilometrų į pietus nuo Limburgo, kur yra vyskupijos centras – buvo viena iš apklausoje dalyvavusių parapijų.
Čia 78 proc. respondentų teigiamai įvertino liturginių šventimų kokybę, o 7 proc. nurodė esantys nepatenkinti. Apklausos rezultatai parodė, kad ne visada jaunimas tikisi „novatoriškų“ Mišių, o vyresni tikintieji – išskirtinai „tradicinių“ liturgijų.
Apklausos rezultatai parodė, kad ne visada jaunimas tikisi „novatoriškų“ Mišių, o vyresni tikintieji – išskirtinai „tradicinių“ liturgijų.
Parapijos skaitmenizacijos srityje dirbanti Yvonne Kissel pažymi, kad apklausa padeda atsisakyti išankstinių nuostatų. Pasak jos, nėra tiesa, jog visi jauni Bažnyčią lankantys žmonės nori modernių formų ir atsisakyti tradicinių – tikrovė yra gerokai įvairesnė.
Apklausa taip pat vertino tikinčiųjų pritarimą pagrindinėms katalikų tikėjimo dogmoms, tarp jų – tikėjimą Švenčiausiąja Trejybe, Jėzaus Kristaus dieviškumu ir žmogiškumu, Prisikėlimu ir Eucharistija. 61 proc. respondentų buvo priskirti grupei, laikomai ištikima Bažnyčios mokymui, 14 proc. užėmė tarpinę poziciją, o 25 proc. pateko į vadinamojo skeptiško tikėjimo grupę.
Bad Kamberge 96 proc. apklaustųjų pritarė teiginiams, kad Dievas yra Trejybė ir kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Tuo tarpu Šv. Kotrynos Kasper parapijoje 89 proc. respondentų pritarė Trejybės dogmai, tačiau tik 30 proc. tikėjo Kristų esant ir Dievu, ir žmogumi.
91 proc. Bad Kambergo respondentų teigė tikintys realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje, kai tuo tarpu aplinkinėse vietovėse tam pritarė 43 proc. Apklausos duomenimis, 95 proc. Limburgo regiono respondentų mano, kad tik tikintieji Jėzumi pateks į dangų, o Bad Kamberge taip manė tik 34 proc.
Kalbėdamas apie pamokslų turinį, Šv. Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kunigas Joachimas Wichmannas pažymi, kad tikinčiųjų lūkesčiai šiuo klausimu gana vienodi. Pasak jo, apklausa parodė, jog žmonėms svarbūs pamokslai, susiję su kasdieniu gyvenimu ir aktualiais įvykiais.
Tikintieji kelia klausimą, ką Evangelija reiškia jų kasdienybėje, o tai savo ruožtu skatina kunigus galvoti, kaip padėti žmonėms stiprinti tikėjimą kasdienėje aplinkoje. Anot klebono, apklausos rezultatai dar kartą parodė, kad pamokslai neturėtų paversti Bažnyčios teologijos paskaitų sale.
Apklausa taip pat atskleidė po sekmadienio pamaldų parapijose organizuojamų susitikimų veiksmingumą. Nors tokios iniciatyvos teoriškai atrodo patrauklios, tyrimas parodė, kad daugelis tikinčiųjų jomis nesidomi, ir tai nustebino net pastoracinę komandą.
Pasak kunigo Wichmanno, apklausos rezultatai padės parapijai apsispręsti dėl tolesnės veiklos krypties. Anot jo, anksčiau pakakdavo atverti Bažnyčios duris, tačiau šiandien vien to nebeužtenka – Bažnyčia turi pati ieškoti kelio į žmones.
