Hamburge ir Šlėzvige-Holšteine miestai skirs 130 000 eurų šešiems filmų projektams, kurie visi turi atitikti „įvairovės sąrašą“.
Tarp jų – feministinė dokumentinė fantastika „Klounas“ apie šiuolaikinių „klounų“ gyvenimą. Buvo skirta 30 000 eurų. 12 500 eurų finansavimas gavo ir trumpametražį dokumentinį filmą „Ich kann unsichtbar sein“ apie 40-metį translytį.
Projektai, kurie kreipiasi dėl finansavimo, turi užpildyti vadinamąjį „įvairovės pasiūlymų sąrašą“.
MOIN filmų fondo svetainėje rašoma: „Pareiškėjai privalo atsakyti į klausimyną apie jų planuojamo projekto įvairovę. Pavyzdžiui, kandidatai turi atsakyti, ar komandoje yra „spalvotų žmonių“. MOIN tvirtina, kad sąrašas neturi įtakos „meninės laisvės ar darbo teisės klausimams“.
Tinklalapyje taip pat rašoma: „Kino industrija turi atsakomybę ir galimybę pavaizduoti mūsų įvairiapusę, daugiakultūrę visuomenę šiuolaikiškai, novatoriškai ir įvairiapusiškai – nesileidžiant į klišes ir nepatvirtindama visuomenės primetamų normų ir šališkumo.
„Pareiškėjai privalo atsakyti į klausimyną apie jų planuojamo projekto įvairovę. Pavyzdžiui, kandidatai turi atsakyti, ar komandoje yra „spalvotų žmonių“
MOIN filmų fondo generalinė direktorė sako norinti „filmuoti daugiau įvairovės“ iš mokesčių mokėtojų pinigų. Fondas gauna 15,7 milijono eurų, iš kurių 9,2 milijono eurų skiria Hamburgo miestas, o dar 1 milijoną – Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė. Didžioji dalis likusio finansavimo gaunama iš kitų viešųjų šaltinių, įskaitant Vokietijos visuomeninės televizijos tinklus, tokius kaip ZDF.
„Filmuokime daugiau įvairovės ir pasakokime istorijas, kurios kitu atveju liktų neišgirstos: norime, kad mūsų įvairialypė, daugiakultūrė visuomenė būtų šiuolaikiška visais jos aspektais didžiajame ekrane“, – sakė MOIN filmų fondo generalinis direktorius Helge’as Albersas.
MOIN kino fondas tikrai turi kritikų. Finansavimą komentavo konservatyvi „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) partija, jos parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotojas ir kultūros politikos atstovas spaudai.
„Įvairovės sąrašas“ skirtas projektams, atitinkantiems absurdišką kairiojo sparno pasaulėžiūrą, paremti. Ir štai kas iš to išeina: iš mokesčių finansuojami gender ideologai veržiasi per savo propagandą, kurioje „klounai“ ir translyčiai vyrai šlovinami kaip normalūs. Čia vykdoma ideologinė mažumų politika, visiškai neatsižvelgiant į gyvenimo tikrovę. Vietoj to reklamuojama nauja realybė – Huxley sakytų, kad „Naujasis drąsus pasaulis. Visos tos nesąmonės mokesčių mokėtojų sąskaita“, – kritikavo A.Wolf.
