Neįprastai griežtai popiežius Leonas XIV praėjusį Verbų sekmadienį pasmerkė karą. Cituodamas pranašą Izaiją, jis sakė, kad Dievas „neišklauso tų, kurie vykdo karą, maldų“. „Broliai ir seserys, jis yra mūsų Dievas – Jėzus, Taikos Karalius. Jis yra Dievas, kuris atmeta karą, Dievas, kurio vardo nevalia naudoti karui pateisinti, Dievas, kuris neišklauso kariaujančiųjų maldų, – kalbėjo popiežius. – Žvelgdami į jį, kuris buvo nukryžiuotas už mus, matome visos žmonijos nukryžiuotuosius. Jo žaizdose matome daugybės šiandienos moterų ir vyrų žaizdas. Jo paskutiniame šauksme Tėvui girdime šauksmą tų, kurie yra sugniuždyti, visų netekusiųjų vilties, sergančiųjų ir vienišųjų verksmą. Kristaus šauksme girdime karo aukų skausmo dejonę, skausmą visų, kuriuos slegia smurtas“, – kalbėjo popiežius.
Komentuodamas šiuos žodžius, George’as Weigelis (Džordžas Veigelis) kalbėjosi su „CNA Deutsch“ žurnalistu Christianu Peschkenu (Kristianu Peškenu). G. Weigelis yra Vašingtone veikiančio „Ethics and Public Policy Center“ (Etikos ir viešosios politikos centro) vyresnysis bendradarbis ir popiežiaus Jono Pauliaus II biografas. Jis jau kelis dešimtmečius nagrinėja karo, taikos ir moralinės atsakomybės klausimus.
Paklaustas, ar popiežiaus žodžiai pirmiausia skirti krikščionims, ar yra universali kritika, apimanti ir kitų religijų atstovus, G. Weigelis teigė, kad popiežius priminė esminę biblinę tiesą.
„Man atrodo, kad popiežius priminė pasauliui tiesą, kuri buvo žinoma ir jo pirmtakams Petro tarnyboje: Biblijos Dievas negali nei norėti, nei juo labiau įsakyti, o juo labiau laiminti nekaltų žmonių tyčinio žudymo“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie šių žodžių santykį su klasikine teisingo karo doktrina, kurią plėtojo Augustinas ir Tomas Akvinietis, G. Weigelis pabrėžė, kad ši doktrina formavosi beveik pusantro tūkstantmečio.
Atsakydamas į klausimą apie šių žodžių santykį su klasikine teisingo karo doktrina, kurią plėtojo Augustinas ir Tomas Akvinietis, G. Weigelis pabrėžė, kad ši doktrina formavosi beveik pusantro tūkstantmečio.
„Teisingo karo doktrina siekia atsakyti į sudėtingą klausimą – kada ir kaip proporcingas ir atskyrimo principu grindžiamas ginkluotos jėgos naudojimas gali prisidėti prie taikos atkūrimo ar sukūrimo – to, ką Augustinas vadino teisinga taika, pagrįsta saugumu, teisingumu ir laisve“, – aiškino jis.
Pasak G. Weigelio, šiandien kartais pamirštama, kad siekis sukurti teisingą taiką yra esminė „teisingos priežasties“ dalis, dėl kurios valstybės gali pradėti karą.
„Jei karas nėra nukreiptas į tokios taikos atkūrimą ar sukūrimą, jis tampa beprasmiu smurtu“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tikslas ir priemonės nėra priešingi dalykai: taika ir proporcingas jėgos naudojimas yra tarpusavyje susiję. „Žinoma, geras tikslas nepateisina bet kokių priemonių. Tačiau jei geras tikslas nepateisina jokių tinkamų priemonių – kas tuomet?“ – retoriškai klausė jis.
Paklaustas, ar galima melstis už taiką ir kartu už blogio vykdytojų pralaimėjimą, G. Weigelis atsakė teigiamai.
„Katalikams visiškai teisėta melstis už taikos atkūrimą ar sukūrimą ir kartu – už blogio vykdytojų pralaimėjimą pasaulio politikoje, jei tai vyksta moraliai tinkamomis priemonėmis“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie popiežiaus žodžius apie „kruvinas rankas“, jis pažymėjo, kad tai nereiškia visų, kurie imasi ginklo.
„Negaliu įsivaizduoti, kad popiežius turėjo omenyje kiekvieną, kuris imasi ginklo. Būdamas augustinų tradicijos atstovas, jis supranta, kad pagal teisingo karo doktriną tam tikrais atvejais karinės jėgos naudojimas gali būti pateisinamas“, – sakė G. Weigelis.
Jis dar kartą pabrėžė, kad katalikų mokyme nėra prieštaravimo tarp maldos už taiką ir siekio nugalėti tuos, kurie tyčia ir be atrankos žudo nekaltuosius.
„Nėra jokios problemos melstis už taiką ir kartu – už tų pralaimėjimą, kurie tyčia ir be atrankos žudo nekaltuosius, siekdami blogų tikslų“, – sakė jis.
Galiausiai G. Weigelis atmetė teiginius, kad popiežiaus žodžiai gali prieštarauti Bažnyčios mokymui apie teisėtą gynybą.
„Manau, kad į šį emocingą, bet iš esmės tradicinį popiežiaus raginimą nereikėtų įžvelgti daugiau, nei jis iš tikrųjų reiškia – tai kvietimas nepiktnaudžiauti Dievo vardu, siekiant pateisinti blogus tikslus“, – sakė jis, primindamas Maskvos patriarcho Kirilo pasisakymus, kuriais buvo teisintas Rusijos karas prieš Ukrainą, taip pat panašias tendencijas džihadistiniame islame.
Apibendrindamas jis pabrėžė, kad teisingo karo doktrina visada tarnauja taikai. „Teisingo karo doktrina yra skirta taikai“, – sakė G. Weigelis.
