2021-ieji paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Ši atgimimo ir susivienijimo idėjas įkūnijanti, tikėjimu ir gerumu spinduliuojanti asmenybė visą gyvenimą išmintingai mokė lietuvių tautą „kantriai laukti ir augti“.
Minint kardinolo metus, pristatoma virtuali paroda. Ją parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu. Parodoje pristatomi dokumentai ir nuotraukos apie kardinolo V. Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimą įšventinus į kunigus 1944 m., jo ganytojišką veiklos bei sovietų valdžios vykdytą kardinolo persekiojimą. Kviečiame apžiūrėti šią Lietuvos archyvų virtualią parodą.
Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo saugomi KGB dokumentai, kurie liudija kardinolą V. Sladkevičių nuolat buvus sovietų saugumo akiratyje.
Sovietų saugumas tarp Lietuvos dvasininkų vykdė aktyvią agentūrinę operatyvinę veiklą, kurios tikslas buvo susilpninti Katalikų bažnyčios įtaką, gilinti susiskaldymą tarp „pozityviai“ (lojalių sovietų valdžiai) ir „reakcingai“ nusiteikusių vyskupų ir kunigų, stiprinti agentūrines pozicijas vadovaujančiose Lietuvos katalikų bažnyčios grandyse, riboti Vatikano bandymus „kištis į jos reikalus“.
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1957 m. balandžio 1 d. pažymos apie agentūrinę operatyvinę veiklą duomenimis, KGB operatyvinėje įskaitoje buvo 254 katalikų dvasininkai, tarp jų veikė 60 agentų.
Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Molėtų rajono skyriaus 1951 m. duomenimis, Inturkės parapijos klebonas Vincentas Sladkevičius 1946 m. lapkričio 16 d. saugumo buvo užverbuotas agentu slapyvardžiu „Alksnis“. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1958 m. duomenimis, jis vengė bendradarbiauti, todėl nuolat keitė tarnybos vietas.
Sovietų saugumas tarp Lietuvos dvasininkų vykdė aktyvią agentūrinę operatyvinę veiklą, kurios tikslas buvo susilpninti Katalikų bažnyčios įtaką.
V. Sladkevičiui 1955–1957 m. dirbant Kauno kunigų seminarijos prokuratoriumi saugumiečiai kelis kartus bandė atnaujinti su juo ryšį, tačiau V. Sladkevičius kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir pasakė, kad geriau išeis iš seminarijos.
Saugumas 1951 m. V. Sladkevičiui užvedė įskaitos-stebėjimo bylą, nes jis „sovietų valdžios atžvilgiu nusiteikęs reakcingai – nacionalistiškai – tarnaudamas Kaišiadorių parapijos klebonu stengėsi jaunimą atitraukti nuo komunistinio auklėjimo, mokinius bažnyčioje mokė tikėjimo, tarp Inturkės tikinčiųjų diskreditavo sovietų valdžią“.
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno miestui įstaigos 1957 m. ataskaitoje rašoma, kad Kauno kunigų seminarijoje dėstytoju ir bendrabučio vedėju dirbęs V. Sladkevičius „tarp dėstytojų ir klierikų pasisakė antisovietiškai“, „stengėsi klierikus auklėti nacionalistine dvasia“, todėl panaudojus „operatyvines priemones“ iš seminarijos jis buvo „išvarytas“ (rus. „выдворен“).
Nepavykus V. Sladkevičiaus įtraukti į slaptą bendradarbiavimą su saugumu, jam nebuvo leista valdyti Kaišiadorių vyskupijos.
1959 m. pavasarį V. Sladkevičius Religijų reikalų tarybos prie SSRS Ministrų Tarybos įgaliotinio Lietuvos SSR buvo paskirtas Nemunėlio Radviliškio parapijos (Biržų rajonas) vikaru. Ten jis toliau buvo stebimas saugumo agentų, jam toliau buvo vedama operatyvinio stebėjimo byla.
Bylos įskaitos kortelėje rašoma, kad V. Sladkevičius be sovietų valdžios leidimo buvo įšventintas į vyskupus, tapo respublikos katalikų dvasininkų autoritetas, kalbėjo apie būtinybę įsteigti Lietuvoje nelegalią bažnyčią, kunigų rengimą nelegaliai religinei veiklai.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kaišiadorių rajono skyriaus 1986 m. agentūrinės operatyvinės veiklos plane buvo nurodyta, kad V. Sladkevičius „liko antisovietinėse pozicijose ir kelia grėsmę visuomenei“.
1988 m. V. Sladkevičiui vesta operatyvinio stebėjimo byla buvo Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5 tarnybos, kuri užsiiminėjo ideologine kontržvalgyba, žinioje. Byla V. Sladkevičiui buvo vedama ir jis saugumo buvo sekamas iki pat KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo 1991 m. rugpjūčio mėn.
Saugumo struktūrų vestos bylos V. Sladkevičiui neišliko.
Duomenų apie jo persekiojimą yra vyskupo Teofilio Matulionio agentūrinio ištyrimo byloje bei kituose nepilnai išlikusiuose įvairių saugumo padalinių agentūrinės operatyvinės veiklos dokumentuose (pažymose, planuose, ataskaitose).
