Pranešama, kad birželio 26 d. į amžinybę iškeliavo iškilus Lietuvos Bažnyčios dvasininkas prelatas dr. Jurgis Šarauskas.
Jurgis Šarauskas gimė – 1945 metų balandžio 2 dieną.
1950 m. jo šeima pasiekė Ameriką ir apsistojo Čikagoje. Šarauskų šeimoje buvo kalbama tik lietuvių kalba, laikomasi lietuviškų papročių. Šarauskų šeima Lietuvoje buvę valstybės tarnautojai, Čikagoje įsidarbino fabrikų darbininkais.
Kun. Jurgis mokėsi Čikagos Quigle (Quigley South) paruošiamojoje (4 metus) ir Niles kolegijos (2 metus) seminarijoje, tęsė studijas Mundelein seminarijoje (University St. Mary of the Lake, Mundelein, Illinois) įgijo filosofijos ir teologijos bakalauro bei teologijos magistro laipsnius.
Pašaukimo ieškojimo stotelėje, būdamas diakonu, įstoja ir baigia Ilinojaus technologijos instituto viešojo administravimo magistro studijas. Diakono tarnystėje darbavosi šv. Irenėjaus Park Forest parapijoje ir dirbo Čikagos miesto viešojo administravimo, priežiūros ir vadybos skyriuje.
Pasižymėjęs kaip puikus administratorius miesto vadyboje Floridos Browargo kolegijoje mokė studentus miesto administravimo vadybos, diakono tarnystę tuomet vykdė šv. Mauriso parapijoje, Fort Lauderdale, Florida. Sugrįžęs į Čikagą pastoracijos darbuose padėjo šv. Kristoforo parapijoje, Midlowfeen.
1973 m. gegužės 9 d. Čikagos arkivyskupo kardinolo John CodyMundelein seminarijos bažnyčioje įšventintas kunigu. Pirmąsias šv. Mišias aukojo šv. Kristoforo bažnyčioje, kurioje dar prieš kunigystės šventimus tarnavo diakonu ir pasižymėjo kaip puikus įvairių veiklų organizatorius bei palaikytojas.
1976 m. Mundelein seminarijoje apsigynė teologijos licenciato laipsnį, o 1979 m. – Northwestern universitete – daktaro laipsnį.
Kunigas Jurgis Šarauskas 1973 – 1979 metais dirbo vikaru šv. Atanazijaus parapijoje, Evanstone, 1979-1980 m. jis dirbo Švč. Jėzaus Širdies parapijoje, Hubbard Woods; 1980-1982 m. – Šv. Pranciškaus Ksavero parapijoje, LaGrange; 1982-1983 m. – Šventosios Dvasios parapijoje South Holland.
Puikiai suprasdamas JAV politikos subtilybes, kunigas Jurgis dalyvavo įvairiuose Amerikos politikos susirinkimuose, rengė ir organizavo demonstracijas dėl politinių kalinių, bendravo su žiniasklaida, skaitė pranešimus Čikagoje, Los Andžele ir kt.
Būdamas aktyvus Čikagos arkivyskupijos kunigas ir besirūpindamas pastoraciniais reikalais, nepamiršo ir lietuvių. Būtent jis, kun. Jurgis Šarauskas, Čikagos arkivyskupą kardinolą Joseph Bernardin supažindindavo su lietuvių situacija Čikagoje ir jam patardavo. Kad dar geriau būtų galima spręsti pastoracinius klausimus lietuvių parapijose, organizavo kardinolo lietuviškų bendruomenių lankymus, o didžiausiu iššūkiu tapo pirmosios Amerikos vyskupų delegacijos vizitas į Lietuvą, kuriam įvykti kun. Jurgis dėjo daug pastangų.
Nuoširdus rūpinimasis žmonėms, puikus politikos išmanydamas ir gebėjimas orientuotis sudėtingose situacijose randant jėgų ir būdų jas keisti, atvėrė kun. Jurgiui Šarauskui ne vieną galimybę tai daryti: jis buvo pakviestas į prezidento Džimo Karterio organizuojamus renginius ir posėdžius sprendžiant ne tik lietuvių emigrantų reikalus, bet ir Amerikos politikos klausimus; 1979 m. tampa pirmuoju katalikų dvasininku, JAV Baltųjų rūmų kolegijos asociacijos nariu; buvo paskirtas Baltųjų rūmų „White House Fellow“ tarnautoju kaip ypatingasis Valstybės pasekretoriaus padėjėjas Valstybės politiniams reikalams Europos ir Sovietų Sąjungos klausimais. Nuo1983-1990 m. buvo Čikagos šv. Antano parapijos administratorius-klebonas bei nuo 1984 m. sausio 28 d. vadovavo Čikagos arkivyskupijos tyrimų ir planavimo skyriui, kuriame aktyviai prisidėjo prie Čikagos arkivyskupijos pertvarkymo ir naujų padalinių kūrimo.
Vienas ir šiandien veikiančių kunigo Jurgio Šarausko projektų, yra įsteigtoji Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija, skirta Čikagos pietvakarių priemiesčiuose gyvenančių lietuvių sielovadai vykdyti.
1984 metais, artėjant krikščionybės Lietuvoje 600 metų sukakčiai, kartu su Šv. Kazimiero seserimis jų vadovaujamoje Marijos gimnazijoje buvo sukviestas sielovados pasitarimas. Tuometinis lietuvių sielovados Čikagos arkivyskupijoje lietuvių sielovados vadovas kun. Jurgis Šarauskas ieškojo vyskupijos turimos nuosavybės – patalpų, kurios tiktų ir pamaldoms, ir tradicinei lietuvių veiklai: lituanistinei mokyklai, renginiams, susirinkimams. Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos parapija Lemonte įkurta 1989 gruodžio mėn. 19 d. ji šiandien yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių lietuvių emigrantų Amerikoje susibūrimo vieta.
1990 m. JAV Vyskupų Konferencija nutarė, kad reikia įsteigti paramos organizaciją, kuri rūpintųsi Katalikų Bažnyčios situacija griūnančioje Sovietų Sąjungoje – tokiu pirmuoju atstovu buvo paskirtas kunigas Jurgis Šarauskas. Vėliau, plečiant veiklas, buvo sukurtas Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos šalių katalikų paramos fondas, su kasmetine nacionaline rinkliava, už kurio veiklos organizavimą ir paramos teikimą taip pat buvo paskirtas kun. Jurgis. Kaip rašė tuometinė spauda, tai buvo išskirtinai kvalifikuotas Amerikos aplinkos žmogus, paskirtas atlikti didžiausią uždavinį: teikti pagalbą Bažnyčiai Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje, kur jau budo laisvės troškimas.
Sovietų ideologijos veikiama ir persekiojama Katalikų Bažnyčia buvo išgąsdinta ir silpna. Kun. dr. Jurgis Šarauskas puikiai žinodamas aplinkybes ir išmanydamas tokių veiklų organizavimo ir planavimo reikalus sudarė specialią komisiją, jungiančią daugiau kaip dvidešimt Rytų Europos valstybių vietines bažnyčias.
Kunigas Jurgis Šarauskas pasižymėjo ir kaip reikalingų aukų rinkimo organizatorius, ir jų skirstytoju ten, kur jų labiausiai reikėjo. Kunigas Jurgis uoliai ir įtaigiai darbavosi, nes Amerikos Vyskupų Konferencijos sprendimu kasmet buvo vykdomos Amerikos bažnyčiose rinkliavos paramai gauti, pažymėtina, kad pirmoji rinkliava 1991 m. siekė 6,5 mln. JAV dolerių.
Vykdydamas Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos regionams sielovados ir paramos darbus prie Jungtinių Valstijų Vyskupų konferencijos, siekė tose šalyse atkurti ar sukurti vietinę bažnyčią. Po intensyvaus ir drastiško krikščionių persekiojimo sovietmečiu pagrindinis kunigo J. Šarausko uždavinys buvo atlikti darbus, susijusius su kunigų ir vyskupų dvasingumo stiprinimu: suteikti jiems paguodą ir viltį, o senajai kunigų ir vyskupų kartai – nusiraminimą ir ramybę. Jauniems dvasininkams kėlė iššūkį – rasti naują krikščioniškojo tikėjimo liudijimo būdą kaip skelbti Evangeliją.
Kun. Jurgio Šarausko poliglotiniai gabumai atsiskleidė kai teko organizuoti pirmąsias JAV vyskupų oficialias delegacijų keliones į Rytų Europos šalis. Gerai mokėdamas vokiečių, rusų, lietuvių, lenkų, lotynų ir graikų kalbas nesunkiai derino kelionių reikalus, o viena iš pačių pirmųjų, buvo į dar sovietinę Maskvą.
Tai buvo pirmoji JAV Vyskupų Konferencijos tokio aukšto rango delegacija į Rytų Europos šalis. Delegacijos vadovas Čikagos arkivyskupas kardinolas Joseph Bernardin susitiko su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Aleksejumi II, SSRS religinių reikalų ministru, vėliau diplomatiniuose susitikimuose su SSRS užsienio reikalų, kultūros ir sveikatos ministrais.
Visų Rytų Europos bažnyčių prašymai pirmiausiai būdavo įvertinami kun. Jurgio Šarausko ir pateikiami svarstyti JAV Vyskupų Konferencijai. Dažnai kunigas Jurgis pats vykdavo į tas šalis, kurios prašė paramos, kad žinotų, kam ir kokiu tikslu bus ar yra naudojami Amerikos Vyskupų Konferencijos pinigai už kuriuos turėdavo atsiskaityti. Šią labai atsakingą veiklą Amerikos Vyskupų konferencijoje uoliai ir atsakingai vykdė daugiau kaip 13 metų.
https://767fd4c8c96b520851bb04662e6f1a8e.safeframe.googlesyndication.com/safeframe/1-0-38/html/container.html Kas besuskaičiuos, kiek per tiek metų skirta paramos Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rumunijos, Albanijos katalikų ir unitų bendruomenėms. Atsiminimuose kun. Jurgis pamena svarbiausius veiklos prioritetus – nustatą tvarką, kad tik statyboms lėšos nebūtų skiriamos, bet prisimena, jog per 13 metų darbo, padarė dvi išimtis – katalikiškos spaustuvės Lietuvoje ir Albanijos katedros statyboms.
Daug daugiau negu finansinės paramos, kuri siekė per 75 mln. dolerių, prisikeliančioms Bažnyčioms reikėjo sielovadinio sustiprinimo. Tam labai trūko gabių ir atsidavusių dvasininkų ir pasauliečių, todėl jų rengimui Amerikos ir Romos universitetuose bei seminarijose buvo ieškoma ir skiriamos mokslo stipendijos. Pirmosios mokslų stipendijos 1993 m. skirtos Gintautui Vaitoškai ir Dovilei Macikėnaitei, Vašingtono universitete mokytis galėjo Telšių vyskupijos kunigai Antanas Lapė ir Sigitas Žilys. Vėliau prie jų prisijungė seminaristai Kęstutis Kėvalas (dabartinis Kauno arkivyskupas), kun. Žydrūnas Kulpys, ir kun. dr. Andrius Narbekovas.
Tai tapo gražia tradicija, kad po kelis, ar net keliolika, studentų iš Lietuvos ir kitų šalių, naujus mokslo metus pradėdavo užsienio universitetuose. Daugybė seminaristų iš Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos, Latvijos gavo galimybes studijuoti Romos ir Vatikano universitetuose, juose sėkmingai studijas baigti.
O kur dar parama Lenkijos Katalikų Radijo atsiradimui, katalikiškų ligoninių tinklo Armėnijoje atsiradimui, Prahoje įkurtieji pirmieji namai nėščiosioms moterims, ir daugybė paramos projektų Ukrainos unitų parapijoms, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos katalikų bendruomenėms.
1990 m. balandžio mėn. 22 d. kun. Jurgis Šarauskas priimamas į Šv. Kristaus Kapo riterių ordiną.1993 m. jam aktyviai vykdant paramos projektus ir ortodoksų šalyse, Ukrainos Graikų apeigų (unitų) metropolitas Myroslav Ivan Lubachivsky suteikė Bizantiško rito Ukrainos Katalikų bažnyčios arkikunigo titulą t.y. teisę šv. Mišias aukoti graikų apeigų ritu.
1993 m. kovo mėn. 27 d. popiežius Jonas Paulius II kunigui Jurgiui Šarauskui suteikia monsinjoro titulą, o 2003 m. – garbės prelatu.
Norėdami atsidėkoti Amerikos Vyskupų konferencijai už pagalbą ir rūpestį skirtingų šalių bažnyčių vadovai monsinjorui Jurgiui Šarauskui suteikė savo katedrų kapitulų kanauninko titulą: 1993 m. Lenkijos Primas kardinolas Juozapas Glempas suteikė Varšuvos katedros kapituloje, 1994 m. Ukrainos unitų kardinolas Myroslav Lubachivsky, – Lvovo katedros kapituloje, 1995 m. Lenkijos arkivyskupas Vojciech Ziemba, – Seinų katedros kapituloje, 1999 m. Lenkijos unitų arkivyskupas Jan Martyniak, Przemysl katedros kapituloje, 2000 m. Lietuvoje Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Telšių katedros kapituloje, 2001 m. Rumunijos unitų vyskupas Aleksandras Messian, Lugoj katedros kapituloje, 2003 m. Ukrainos unitų kardinolas Marian Jaworski, Lvovo katedros kapituloje, 2003 m. Baltarusijos vyskupas Wladyslaw Blin, Vitebsko katedros kapituloje.
2004 m. liepos mėn. prelatas Jurgis Šarauskas baigė savo tarnystę JAV Vyskupų konferencijos Rytų Europos paramos fondo vadovo pareigose. 2004 m. rugsėjo mėn. 14 d. paskiriamas Švč. M. Marijos Riverside parapijos klebonu.
Išeivijos kunigas prelatas Jurgis Šarauskas, sulaukė ir daugiau pagarbos ir įvertinimo: 2004 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso sprendimu buvoapdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, o 2005 m. Tarptautinis Austrijos Gammingo Santuokos ir gyvenimo tyrimų teologinis institutas vieninteliam prel. Jurgiui Šarauskui suteikė savo garbės daktaro laipsnį, kurį įteikė šio instituto Didysis Kancleris Vienos kardinolas Christoph Schonborn.
