JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pakartojo, kad Jungtinėms Valstijoms Grenlandija reikalinga „nacionaliniam saugumui“.
Pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms paskyrus specialųjį pasiuntinį Grenlandijai ir dėl to kilus naujam ginčui su Kopenhaga.
Nuo sausio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms reikia šios išteklių turtingos autonominės teritorijos kontrolės saugumo sumetimais ir neatmetė karinės jėgos panaudojimo galimybės salai užimti.
D. Trumpas sekmadienį specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijoje paskyrė Luizianos gubernatorių Jeffą Landry (Džefą Landrį), sukeldamas Danijos pasipiktinimą. Kopenhaga dėl to iškvietė JAV ambasadorių.
„Grenlandija mums reikalinga dėl nacionalinio saugumo. Ne dėl naudingųjų iškasenų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Palm Biče Floridoje sakė D. Trumpas.
„Jei pažvelgsite į Grenlandiją, pažvelgsite į pakrantę aukštyn ir žemyn, visur pamatysite Rusijos ir Kinijos laivus“, – teigė jis.
Paskyrimo metu J. Landry iš karto pažadėjo paversti šią Danijos teritoriją „JAV dalimi“.
Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) ir Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas Frederikas Nilsenas) anksčiau pirmadienį bendrame pareiškime pabrėžė, kad Grenlandija priklauso grenlandams.
„Jūs negalite aneksuoti kitos šalies, – sakė jie. – Tikimės pagarbos mūsų bendram teritoriniam vientisumui.“
Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) pareiškė esąs labai pasipiktinęs šiuo žingsniu ir perspėjo Vašingtoną gerbti Danijos suverenitetą.
Vėliau Europos Sąjunga (ES) išreiškė savo visišką solidarumą su Danija.
Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau televizijos kanalui TV2 sakė, kad specialiojo pasiuntinio paskyrimas ir minėti JAV pareiškimai yra visiškai nepriimtini, o po kelių valandų teigė, kad JAV ambasadorius buvo iškviestas į ministeriją pasiaiškinti.
„Šiandien iškvietėme amerikiečių ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją susitikimui kartu su Grenlandijos atstovu, kur labai aiškiai nubrėžėme raudoną liniją ir paprašėme paaiškinimo“, – interviu visuomeniniam transliuotojui DR sakė L. Lokke Rasmussenas.
Strateginė lokacija
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad „teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra pamatiniai tarptautinės teisės principai“.
Danijos ir Grenlandijos lyderiai ne kartą tvirtino, kad didžiulė sala neparduodama ir kad Grenlandijos gyventojai patys spręs dėl savo ateities.
Didžioji dauguma iš 57 tūkst. Grenlandijos gyventojų nori tapti nepriklausomi nuo Danijos, bet nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi, rodo sausį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
L. Lokke Rasmussenas sakė, kad D. Trumpo sprengimas paskirti specialųjį pasiuntinį patvirtina nuolatinį JAV susidomėjimą Grenlandija.
„Tačiau mes primygtinai reikalaujame, kad visi, įskaitant JAV, gerbtų Danijos Karalystės teritorinį vientisumą“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime.
Vašingtonas teigia, kad Grenlandija, esanti tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, gali suteikti jai ekonominį pranašumą prieš konkurentus Arkties regione.
Saloje yra neišnaudotų retųjų Žemės elementų, todėl ji galėtų tapti itin svarbia veikėja tirpstant poliariniam ledui ir atsirandant naujiems laivybos maršrutams.
Dėl savo geografinės padėties Grenlandija taip pat užtikrintų trumpiausią raketų kelią tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Jungtinės Valstijos Grenlandijoje turi Pitufiko karinę bazę, o 2020-ųjų birželį saloje atidarė konsulatą.
Rugpjūtį Danija iškvietė JAV reikalų patikėtinį po pranešimų apie bandymą kištis į Grenlandijos reikalus. Grenlandijos sostinėje Nūke buvo pastebėti mažiausiai trys D. Trumpui artimi JAV pareigūnai, kurie bandė aiškintis, ką žmonės mano apie suartėjimą su Jungtinėmis Valstijomis.
D. Trumpo ryžtas perimti Grenlandiją pribloškė Daniją – NATO narę, kuri kartu su JAV kovojo karuose Afganistane ir Irake.
Sausį Kopenhaga paskelbė 2 mlrd. dolerių (1,96 mlrd. eurų) vertės planą, skirtą padidinti savo karinį buvimą Arkties regione.
