O tuo metu Amerikoje įmonių vadovai liepia darbuotojams užsiimti darbu, o kultūrinius karus palikti namie.
Panašu, kad JAV įmonių „progresyvizmas” gali būti pasiekęs aukščiausią ribą, todėl vadovai jau pradeda priešintis aktyvistiškai nusiteikusiems darbuotojams, kai kuriais atvejais net ir atleidžia juos iš darbo, užuot stūmę įmones į „pabudusių” („woke”) politikų liūną. Jau darosi akivaizdu, kad kultūriniai karai tarp darbuotojų įmonių viduje lemia blogus ekonominius įmonių rezultatus.
Pasak JAV Nacionalinio viešosios politikos tyrimų centro direktoriaus S. Shepardo, staiga tuo nustojama domėtis, o įmonės atitinkamai reaguoja ir pradeda atsisakyti „woke” kultūros.
praėjusį mėnesį kriptovaliutų technologijų bendrovės „Kraken” generalinis direktorius J. Powellas tapo vienu iš vadovų, pareiškusių, kad jam jau gana.
Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį kriptovaliutų technologijų bendrovės „Kraken” generalinis direktorius J. Powellas tapo vienu iš vadovų, pareiškusių, kad jam jau gana. Jis pakvietė darbuotojus, kurie jautėsi „išprovokuoti” prieštaringų idėjų, pasiimti išeitinę išmoką ir palikti įmonę. Naujoje šios bendrovės misijos versijoje teigiama, kad ji „niekada nereikalaus, jog darbuotojai priimtų kokią nors konkrečią politinę ideologiją, kaip reikalavimą darbo vietoje.
Pripažįstame, kad įžeisti jausmai yra neišvengiamas dalykas globalioje organizacijoje, kuri optimizuoja komandos rezultatus, o ne taikosi prie individualių nuotaikų. Idealus „krakenietis” yra gerų ketinimų storaodis.
J. Powellas žinių laidai „Fox & Friends” sakė, kad iš 3 000 bendrovės darbuotojų apie 30 nusprendė sutikti su išeitine kompensacija ir išeiti, nenorėdami atsisakyti savo poreikio reikšti politinius ar socialinius įsitikinimus darbo vietoje.
Likusių 99 proc. bendrovės „Kraken” darbuotojų nuostatos dėl to, kad politiniai dalykai nebūtų įtraukiami į darbo aplinką, buvo labai teigiamos: visi yra pasirengę dirbti ir nustoti blaškytis.
Birželio viduryje prie šio, prieš „woke“ nukreipto, judėjimo prisijungė ir E. Musko kosmoso tyrimų bendrovė „SpaceX”. Po to, kai keli darbuotojai išplatino laišką, kuriame pasmerkė E. Musko ketinimą įsigyti „Twitter” ir panaikinti ten cenzūrą, „SpaceX” atleido juos iš darbo. Šie darbuotojai viešai kritikavo E. Musko planus, kaip „gėdos šaltinį”.
Atleidusi šiuos aktyvistus „SpaceX” vadovybė elektroniniu paštu darbuotojams parašė, kad dėl aktyvistų veiklos, nukreiptos prieš E. Musko „Twitter” įsigijimą, kiti darbuotojai jautėsi nepatogiai, buvo bauginami ir spaudžiami pasirašyti po šiuo laišku, kuris neatitiko jų pažiūrų, o atsisakiusieji – užgauliojami.
Pasak „SpaceX“ vadovybės, bendrovė „turi per daug svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti, ir tokio perdėto aktyvizmo įmonei nereikia”. Be to, kad „SpaceX” stengiasi nukreipti darbuotojus į įmonės veiklą, E. Muskas taip pat nusiteikęs pertvarkyti savo pirkinį „Twitter” į labiau visus įtraukiančią platformą, kuri turi būti atvira visiems politiniams požiūriams. „Twitter” turėtų būti teisėta žodžio laisvė, kad ir kaip ji kam nors nepatiktų. Manoma, kad jei bendrovės pardavimas įvyks, daugelis progresyviųjų cenzūrą palaikančių vadovų bus atleisti.
Manoma, kad jei bendrovės pardavimas įvyks, daugelis progresyviųjų cenzūrą palaikančių vadovų bus atleisti.
Savo ruožtu „The New York Times” laikraščiui priklausanti sporto naujienų svetainė „The Athletic” savo darbuotojams liepė užsiimti sportu ir atsisakyti politinio aktyvizmo. Pasak leidinio turinio vadovo P. Fichtenbaumo, „nesiekiama trukdyti žmonėms turėti balsą ir išreikšti savo nuomonę, tačiau reikia, kad tai neperaugtų į politinę erdvę.” Kai kurie darbuotojai su tuo nesutiko: „O kaip dėl ,Black Lives Matter'”? Kas rašys apie sportininkų socialinius protestus? Kas – apie translyčius sportininkus?”
Politinis aktyvizmas gali turėti neigiamų padarinių bendrovėms tiek viduje, tiek išorėje. „Walt Disney Co.” istorija gali būti pamokanti įmonių vadovams. Kovo mėnesį generalinis direktorius B. Chapekas nusileido aktyvistams darbuotojams ir paskelbė, kad šeimos pramogų bendrovė kovos už tai, kad būtų be apribojimų vykdomas vaikų lytinis švietimas pradinėse klasėse, o bendrovės vadovai atskleidė ketinimus į vaikams skirtus filmus ir laidas privalomai įtraukti LGBT turinį.
Šie veiksmai sukėlė konservatyvių darbuotojų pasipriešinimą ir paskatino tėvus nutraukti turimus „Disney” pramogų parko abonementus bei apsilankymus pramogų parkuose. Floridos gubernatorius respublikonas R. DeSantis, atsakydamas į aštrią „Disney” kritiką dėl valstijos įstatymo, draudžiančio lytinį ugdymą vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose iki trečios klasės, atšaukė bendrovės pramogų parko Orlande mokesčių lengvatų statusą. Tuo tarpu akcininkai su nerimu stebėjo, kaip „Disney” akcijų vertė sumažėjo 28 proc.
Už ginklų draudimus pasisakantis „Citibank” taip pat atkreipė valstijų įstatymų leidėjų dėmesį. Teksasas 2021 m. birželį priėmė teisės aktą, draudžiantį bankams, diskriminuojantiems iškastinio kuro bendroves ar ginklų gamintojus (ribojantiems paskolų išdavimą šioms įmonėms), įsigyti valstijos obligacijas.
Teksasas yra antras pagal dydį valstijų obligacijų emitentas Jungtinėse Valstijose. Kitos valstijos, pavyzdžiui, Vakarų Virdžinija, yra priėmusios panašius įstatymus.
Jei jums sunku toleruoti mūsų turinio visumą, ,Netflix’ gali būti ne pati geriausia vieta jums dirbti.
Reaguodama į darbuotojų protestus dėl prieštaringai vertinamų programų, pavyzdžiui, komiko Dave’o Chappelle’io komedijos šou „The Closer”, „Netflix” gegužės mėn. darbuotojams pranešė, kad daugiau nebetoleruos aktyvistų pastangų cenzūruoti darbuotojams nepriimtiną turinį.
„Palaikome kūrėjų, su kuriais nusprendžiame dirbti, meninę raišką, dirbame įvairioms auditorijoms ir skoniams, leidžiame žiūrovams nuspręsti, kas jiems tinka, o ne ,Netflix’ cenzūruoja tam tikrus atlikėjus, – pareiškė bendrovė. – Jei jums sunku toleruoti mūsų turinio visumą, ,Netflix’ gali būti ne pati geriausia vieta jums dirbti.” Tokių veiksmų kompanija ėmėsi po to, kai pirmąjį šių metų ketvirtį neteko 200 000 abonentų, ir buvo prognozuojama, kad vėliau gali netekti dar 2 mln.
Birželio pradžioje net demokratų partijos ruporu vadinamas kairysis laikraštis „The Washington Post” atleido reporterę F. Sonmez už seriją viešų išpuolių prieš kolegą žurnalistą ir net visą laikraščio redakciją. Ji kaltino juos rasizmu ir seksizmu.
Reaguodama į F. Sonmez „Twitter” įrašus, laikraščio vykdomoji redaktorė S. Buzbee iš pradžių paskelbė visiems darbuotojams, kad „netoleruoja kolegų puolimo prieš kolegas nei akis į akį, nei internete”. Kai tai nepadėjo sutramdyti F. Sonmez, laikraštis atleido ją už „nepaklusnumą, kolegų juodinimą internete ir kolegialumo darbo vietoje standartų pažeidimą”.
Įmonės pamato, kad užimdamos labai prieštaringas politines pozicijas, dažnai kenkia savo prekės ženklams ir praranda klientus.
Minėtos reporterės įtūžį ir virtinę užsipuolimų socialiniuose tinkluose sukėlė jos redakcijos kolegos įrašas „Twitter‘, kuriame buvo pajuokauta, jog bet kurią moterį galima laikyti biseksualia, priklausomai nuo jos socialinio elgesio. Įrašas greitai buvo ištrintas, tačiau tai nesustabdė įsiskaudinusios ir pasipiktinusios reporterės atakų socialiniuose tinkluose.
Įmonės pamato, kad užimdamos labai prieštaringas politines pozicijas, dažnai kenkia savo prekės ženklams ir praranda klientus.
„Pasirodo, kad atstumti didžiąją dalį savo klientų yra baisu verslui, – sako Nacionalinio viešosios politikos tyrimų centro direktorius S. Shepardas, – Kai rinka kyla į vis naujas aukštumas, o palūkanų normos yra nulinės, galima išlaviruoti, galima skolintis ir kompensuoti pelno trūkumą. Tačiau šiandien, kai rinkos krenta, palūkanų normos didėja ir gresia galimas nuosmukis, prabanga atstumti savo klientų bazę staiga nustoja egzistuoti”.
