Nors sunkiausi religinio persekiojimo atvejai šiuo metu vyksta kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse, 2023 m. ataskaitoje „Religijos laisvė pasaulyje” atkreiptas dėmesys ir į pavojingas tendencijas Europoje ir Vakarų pasaulyje.
Ataskaitoje, kurią paskelbė organizacija „Pagalba kenčiančiai bažnyčiai” (ACN International), nurodoma, kad Vakaruose didėja priverstinio kalbėjimo, neapykantą kurstančių įstatymų, cenzūros, cancel (liet. atstūmimo) kultūros plitimo. Taip pat didėja nepakantumas kai kurioms tikėjimo pažiūroms”, praneša CNA.
Katalikiška organizacija taip pat stebi Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybių keliamas grėsmes religijos laisvei Ukrainoje vykstant karui.
Kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse persekiojimas dažnai būna labiau tiesioginis, pavyzdžiui, Kinijoje internuojami uigūrų musulmonai arba Nigerijos islamistai žudo krikščionis. Vakarų šalyse religinių grupių diskriminavimo politika yra subtilesnė.
„Čia [Vakaruose] nebūtinai vyksta tokio pobūdžio persekiojimas”, – CNA sakė ACN-USA ryšių su visuomene direktorius Edwardas Clancy (Edvardas Klansis).
Jis teigia, kad Vakarų vyriausybės dažnai vykdo „mandagų persekiojimą”, turėdamas omenyje popiežiaus Pranciškaus dažnai vartojamą terminą. Jis paminėjo tokius pavyzdžius, kaip Jungtinės Karalystės gydytojas, kuris neteko darbo už tai, kad atsisakė vartoti pageidaujamus įvardžius, Prancūzijos įstatymai, ribojantys religinių simbolių naudojimą tam tikrose viešose vietose, ir COVID-19 apribojimai, pagal kuriuos religiniams susibūrimams buvo taikomos griežtesnės taisyklės nei kitiems renginiams, pavyzdžiui, Niujorke.
Kalbant apie cancel kultūrą, ataskaitoje pažymima, kad dėl naujų lyčių sampratų atmetimo kai kuriose Vakarų šalyse žmonėms buvo grasinama teisinėmis sankcijomis. Taip pat buvo priimti įstatymai, pavyzdžiui, dėl neapykantos kalbos, siekiant teisiškai įgyvendinti ir įtvirtinti šias sampratas kaip naujas [žmogaus] teises.
Ataskaitoje išsamiai aprašytas atvejis Suomijoje, kai liuteronų vyskupas Juhana Pohjola ir parlamento narė Päivi Räsänenas buvo apkaltinti neapykantos kalbos skleidimu remiantis tviterio žinute apie liuteronų mokymą dėl homoseksualumo. Generalinis prokuroras teigė, kad P. Räsänen įrašas, kuriame buvo daroma nuoroda į 2004 m. Pohjolos išleistą brošiūrą, „galėjo sukelti netoleranciją, panieką ir neapykantą homoseksualams”.
Nors kaltinimai buvo atmesti, prokurorai nuosprendį apskundė.
Kaip priverstinio kalbėjimo pavyzdys ataskaitoje nurodomas Britų Kolumbijos Aukščiausiojo Teismo (Kanada) praktinis nurodymas, kuriame šalims ir jų advokatams patariama laikytis pageidaujamų lyties įvardžių, o tai, pasak ataskaitos, netiesiogiai verčia laikytis įsitikinimų dėl lyties tapatybės, neatsižvelgiant į religinius ar sąžinės prieštaravimus.
E. Clancy pažymi, kad „žmonės [yra] persekiojami, nes … pažeidė tam tikrus standartus”, pavyzdžiui, pageidaujamus įvardžius, tradicinę santuoką ar bet ką, kas prieštarauja pasaulietinei pasaulėžiūrai.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Rusija, Ukraina ir Baltarusija dabar yra stebimos rengiant kitą ataskaitą, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl religijos laisvės Rusijos ir Ukrainos karo sąlygomis. E. Clancy sako, kad dauguma grėsmių religijos laisvei šiose šalyse kilo vėliau nei 2023 m. ataskaitoje nagrinėjami duomenys, tačiau organizacija labai gerai žino apie … etninį religinį nacionalizmą abiem atvejais iš Rusijos ir Ukrainos pusės.
Pasak E. Clancy, Ukraina uždarė rusakalbių religines pamaldas, o Rusija – ukrainiečių religinę veiklą rusų dominuojamose teritorijose. Jis sakė, kad ACN jau seniai bendradarbiauja su abiem šalimis, nes komunizmo laikais tame regione vyko persekiojimai.
„Tai labai liūdnas priminimas apie tai, kokia buvo mūsų praeitis”, – sakė E. Clancy, nors pažymėjo, kad toks persekiojimas skiriasi nuo grėsmių, kurios kilo komunizmo laikais ir kėlė grėsmę visai krikščionybei.