Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį.
Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), tai pirmasis toks užsakomasis skrydis iš Lietuvos neteisėtiems migrantams.
„Nuo pat migracijos krizės pradžios itin glaudžiai dirbame su partneriais Europos Sąjungoje, palaikome nuolatinį ryšį su Irako vyriausybe ir jai esame dėkingi už konstruktyvų bendradarbiavimą, išduodant dokumentus norintiems grįžti Irako piliečiams“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymi, kad sprendimas tris kartus padidinti valstybės išmoką panorusiems grįžti migrantams pasiteisino. „Šiandien jau turime rezultatą“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Pasak VRM pranešimo, iš Vilniaus tarptautinio oro uosto pakilęs lėktuvas irakiečius nuskraidino į Bagdadą ir į Erbilį.
Daugelis jų pastaruoju metu buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose (URC) Pabradėje ir Kybartuose, taip pat Medininkuose ir Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
Migrantus į Iraką skrydžio metu lydėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ir vertėjai. Skrydį organizavo ir koordinavo VSAT.
Visiems savanoriškai apsisprendusiems išvykti iš Lietuvos išmokėtos vienkartinės 1 tūkst. eurų išmokos. Sprendimas dėl 1 tūkst. eurų paramos galios iki šių metų sausio 20 dienos ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje apgyvendintiems neteisėtiems migrantams.
Pranešime nurodoma, kad didžioji šių išmokų dalis finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizei suvaldyti. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų.
Pirmasis apie specialų reisą, kuriuo iš Lietuvos sekmadienį išskrido apie šimtas migrantų, pranešė LRT.
Iš Lietuvos į kilmės šalis jau sugrįžo 537 migrantai, 482 iš jų – savanoriškai. Šiuo metu penkiuose Užsieniečių registracijos centruose gyvena 3 tūkst. 166 užsieniečiai.
Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.