Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį atvyko į karo nuniokotą Ukrainą, kurios energetikai žada skirti 160 mln. eurų naujų lėšų, kad šalis galėtų išgyventi dar vieną žiemą.
„Mano aštuntasis vizitas į Kyjivą vyksta artėjant šildymo sezonui, o Rusija toliau taikosi į energetikos infrastruktūrą“, – rašė EK vadovė socialiniame tinkle „X“, taip pat pasidalinusi nuotrauka, kurioje ji užfiksuota geležinkelio stotyje.
„Padėsime Ukrainai jos drąsiose pastangose. Atvykau čia aptarti Europos paramos. Nuo pasirengimo žiemos sezonui iki gynybos, stojimo ir pažangos dėl G-7 paskolų“, – pridūrė ji
U. von der Leyen žurnalistams sakė, kad 100 mln. eurų žadamų lėšų bus paimta iš pajamų, gautų už Rusijos turtą, Europos Sąjungos laikomą dėl Maskvos invazijos.
„Visiškai teisinga, kad Rusija sumokėtų už padarytą destrukciją“, – sakė ji.
Briuselis apskaičiavo, kad sugriauta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl prieš trečiąją karo žiemą krentant temperatūrai Ukrainai bus vis sunkiau šildyti namus, ligonines ir mokyklas.
U. von der Leyen teigimu, Rusija puikiai žinojo, jog energijos stočių bombardavimas yra itin skausmingas smūgis Ukrainai. Jei milijonai žmonių kelis mėnesius šaltyje kęs atšiaurią žiemą, jų kovinė dvasia gali būti pakirsta.
„Galime sulaukti didžiulių padarinių, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis. – Žmonės stengsis judėti, keliauti į tas vietas, kur gali turėti pastogę ir šildymą.“
Dėl to tarptautinė pagalba tampa dar reikalingesnė, sakė U. von der Leyen.
„Būdami Ukrainos draugai ir partneriai, privalome padaryti viską, ką galime, kad šviesa liktų įjungta. Ir artėjant žiemai privalome sušildyti drąsius Ukrainos žmones ir kartu palaikyti ekonomikos veikimą“, – pridūrė ji.
Didelė būsimų pastangų dalis bus skirta padarytai žalai atitaisyti. Pavyzdžiui, Lietuva išmontuoja šiluminę elektrinę ir dalimis gabena ją į Ukrainą, kur ji bus atstatyta.
Tęsiant elektros energijos eksportą iš ES šalių, pasak U. von der Leyen, artimiausiais mėnesiais jis patenkins maždaug ketvirtadalį Ukrainos energijos poreikio.
ES stengiasi decentralizuoti energijos gamybą Ukrainoje panaudojant saulės baterijas ir kitas naujas technologijas, kad Rusijai atakomis būtų sunkiau daryti tiesioginį poveikį energetikos tinklui. Tai taip pat padėtų Ukrainai tapti ekologiškesne ekonomika, sakė EK pirmininkė.
Briuselis apskaičiavo, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, Ukrainai energetikos srityje apskritai suteikė mažiausiai 2 mlrd. eurų paramą.
Briuselis apskaičiavo, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, Ukrainai energetikos srityje apskritai suteikė mažiausiai 2 mlrd. eurų paramą.
U. von der Leyen sakė, kad penktadienį Kyjive susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti energetikos klausimų.
Rusų invazija į Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, Kyjivas kontroliuoja dalį Rusijos Kursko regiono, o Maskva toliau veržiasi į Rytų Ukrainą.
Ukraina siekia, kad jos sąjungininkės leistų jai naudoti paaukotus ginklus smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijos gilumoje.
Jungtinės Valstijos ir Britanija svarsto galimybę leisti jai tai daryti, tačiau ES valstybių nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Kyjivui naudoti vakarietiškus ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Šiuo metu Vašingtonas leidžia Ukrainai smogti tik Rusijos taikiniams okupuotose Ukrainos dalyse ir kai kuriuose Rusijos pasienio regionuose, tiesiogiai susijusiuose su Maskvos kovinėmis operacijomis.
