Didžioji dalis, 77 proc. šalies gyventojų, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje susidūrė su migrantais iš trečiųjų šalių, absoliuti dauguma nurodė, kad tai karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie vertinami palankiausiai, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu atliktas bendrovės „Sprinter“ tyrimas.
„Lietuvoje dabar turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama. Reikia pastebėti, kad jie vertinami palankiausiai, beveik 8 punktais iš 10, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais. Tai reiškia, kad ukrainiečiai pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, kartu jie yra palankiai vertinami lietuvių“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Pusė (49 proc.) tyrimo dalyvių pritaria, kad pasibaigus karui Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą bei susirado darbus. 36 proc. apklaustųjų neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Visgi kas dešimtas laikosi nuomonės, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos.
Antroje vietoje pagal palankumą vertinami darbo migrantai iš Centrinės Azijos (5,2 punkto). Trečioje – migrantai Baltarusijos piliečiai (5,15 punkto). Toliau rikiuojasi migrantai iš Artimųjų Rytų (4,43) bei migrantai, patekę į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną 2021 metais (4,13).
Kaip rodo tyrimas, ketvirtadalis lietuvių nurodo su migrantais susidūrę betarpiškai, pusė – pastebėjo, bet asmeniškai nesusidūrė. Absoliuti dauguma (89 proc.) respondentų nurodė, kad jų patirtis su migrantais – tai karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Trečdalis susidūrė su baltarusiais migrantais, ketvirtadalis – su darbo migrantais iš centrinės Azijos. Beveik penktadalis (18 proc.) – su migrantais iš Artimųjų Rytų. 12 proc. susidūrė su migrantais, patekusiais į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną.
Pritaria pabėgėlių priėmimui
Iš atlikto tyrimo matyti, kad trys iš keturių (76 proc.) respondentų pritaria Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui Lietuvoje, o 17 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės ir tam nepritaria.
Anot E. Bingelio, dažniausiai ukrainiečių integracijai pritaria aukštesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai, tuo tarpu mažesnių pajamų ir mažesnių miestų gyventojai laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų išvykti, kai jų šalyje bu saugu.
„Tačiau verta pabrėžti, kad tyrimo rezultatai yra labai geri, lietuviai labai palankiai vertina šalyje gyvenančius ukrainiečius. Taip pat dauguma laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų labiau integruotis mūsų šalyje, tačiau kartu pritaria, kad reikia jiems padėti“, – sakė E. Bingelis.
Jo teigimu, apskritai, ukrainiečiai matomi kaip darbštūs žmonės ir tai lietuviams kelia simpatijas, nes darbštumas lietuvių vertybių sistemoje apibrėžtinas kaip viena stipriausių teigiamų charakteristikų.
Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės ukrainiečių integracijos priemonės yra lietuvių kalbos kursų organizavimas (57 proc.) bei pagalba tvarkantis dokumentus (47 proc.).
Toliau eina tokios integracijos priemonės kaip vaikų švietimo ir neformalaus ugdymo užsiėmimų organizavimas (29 proc.), pagalba ieškant būsto arba nemokamas apgyvendinimas (26 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencijų vertinimas (25 proc.), nemokomos psichologinės konsultacijos (22 proc.) ir kvalifikacijos pripažinimas (20 proc.).
Daugiau nei pusė respondentų pritaria (57 proc.) vienkartinei įsikūrimo pašalpai ukrainiečiams. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų pritaria pagalbai ir išmokoms žmonėms, turintiems negalią (47 proc.), socialinei paramai mokiniams (44 proc.) bei išmokoms vaikams (42 proc.)
IOM Lietuva užsakymu tyrimas buvo atliktas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį. Savo nuomonę išsakė 1015 Lietuvos gyventojų.
