Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą į Serbiją, kelioms kaimyninėms šalims neleidus jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę, pranešė pareigūnai.
S. Lavrovas ruošėsi vesti derybas su aukščiausio rango pareigūnais Belgrade. Serbija yra viena iš nedaugelio Maskvos sąjungininkų Europoje, likusių po Kremliaus anksčiau šiais metais pradėto karinio puolimo Ukrainoje.
„Serbiją supančios šalys uždarė bendravimo kanalą, atsisakydamos leisti praskristi lėktuvui, kuriuo į Serbiją vyko Sergejus Lavrovas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovę Mariją Zacharovą.
„Rusijos delegacija turėjo atvykti į Belgradą derybų. Tačiau ES ir NATO šalys narės uždarė savo oro erdvę“, – pridūrė ji.
Tuo metu pats S. Lavrovas pasmerkė Europos šalių sprendimą neleisti jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę.
Pasak jo, „įvyko neįsivaizduojamas“ dalykas.
„Iš suverenios valstybės buvo atimta teisė vykdyti užsienio politiką“, – per internetinę spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas.
Serbijos dienraštis „Večernje Novosti“ pranešė, kad naudotis savo oro erdve neleido Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.
Rusijos diplomatinis šaltinis naujienų agentūrą „Interfax“ patikino, kad nebuvo kito pasirinkimo, tik atšaukti vizitą.
„Rusijos diplomatija dar neišmoko teleportuotis“, – sakė šaltinis.
Rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad NATO spaudė tas tris šalis.
„Kalbame apie NATO demaršą, o be Jungtinių Valstijų to nebūtų buvę“, – platformoje „Telegram“ paskelbė K. Kosačiovas
„Kalbame apie NATO demaršą, o be Jungtinių Valstijų to nebūtų buvę“, – platformoje „Telegram“ paskelbė K. Kosačiovas.
Jis apkaltino Aljansą „tiesioginiu kišimusi“ į dvišalius Rusijos ir Serbijos ryšius, taip pat „bandymu užgrobti ir pavergti likusią Europą“.
Atanasas Atanasovas, vienas iš valdančiajai koalicijai priklausančios dešiniosios partijos „Demokratinė Bulgarija“ pirmininkų, anksti pirmadienį pareiškė visuomeninei televizijai BNT: „Tai yra dalis priemonių, kurias laisvasis pasaulis taiko Rusijai, ir jos turėtų būti tęsiamos.“
„Šie dalykai atspindi Rusijos valstybės veiklą, ir toks yra taikomų priemonių tikslas“, – pabrėžė jis.
S. Lavrovas turėjo susitikti su prezidentu Aleksandru Vučičiumi, savo kolega Nikola Selakovičiumi ir Serbijos patriarchu Porfirije.
Nors Belgradas pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jis nepasakė Europos Sąjungos pavyzdžiu ir nepaskelbė sankcijų Maskvai, nors Serbija siekia įstoti į ES.
Abi šalis sieja istoriniai glaudūs ryšiai, o Belgradas neseniai pasirašė trims metams naują sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų importo.
Anot analitiko Slobodano Stuparo, S. Lavrovo siekis apsilankyti Belgrade buvo „šou“, kurį Maskva būtų išnaudojusi dar labiau apjuodinti Vakarus.
„Manau, kad rusai [į Serbiją] save pasikvietė patys, – naujienų agentūrai AP sakė S. Stuparas. – Jie siaubingai izoliuoti… Dabar jie gali sakyti, kad Europa ir pasaulis nėra demokratiški ir neleidžia paprasčiausiai praskristi virš savo teritorijos.“
Serbų analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad S. Lavrovo vizitas būtų dar labiau pabloginęs Serbijos padėtį Vakaruose, Belgradui atsisakius įvesti sankcijas Maskvai.
Vėliau šią savaitę regione turėtų lankytis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
S. Stuparas teigė, kad A. Vučičius atsidūrė tarp Rusijos ir Vakarų, nes bando palaikyti ryšius su Maskva, o Serbija tuo pat metu siekia narystės Europos Sąjungoje.
„Tai blogiausia padėtis, kokią tik galima įsivaizduoti“, – sakė S. Stuparas.
