Šiomis dienomis tenka prisiminti antikinės Romos išminčiaus Senekos posakį: „quod licet Jovi, non licet bovi“, kuris lietuviškai reiškia, „kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“.
Šis posakis išvertus į šiuolaikinę kalbą reiškia, kad egzistuoja dvigubi standartai, kai tokius pačius įvykius vertiname ne vienodai, remdamiesi simpatijomis ir antipatijomis, galia ir poveikio mechanizmais.
Neseni įvykiai mūsų viešojoje ir politinėje erdvėje eilinį kartą įrodo, kad dvigubi standartai tiesiog veši.
Štai menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja, buvusi pramogų verslo veikėjo Viktoro Diawaros žmona Živilė Diawara pateko į policijos akiratį – visuomenėje žinoma moteris buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę, nes į pareigūnų rankas garsi verslininkė pateko su, kaip įtariama, haliucinogeninių grybų narkotikais.
Jei panašus įvykis būtų nutikęs paprastai moteriai iš provincijos miesto, tuomet jos šeima sulauktų įvairių valstybinių institucijų dėmesio. Jei jos istorija patektų į žiniasklaidą visuomenės teismas būtų negailestingas – degredė, marozė, iš tokių reikia paimti vaikus ir pan. Tačiau mūsų žinomu atveju visa žiniasklaida, influenceriai stojo mūru už Vilniaus elito žmogų ir vanojo veikiančius šiuo metu įstatymus.
Nors jei būtų laikomąsi visų teisinių procedūrų į Diawarų šeimą turėjo būti iškviesti vaiko teisių pareigūnai ir pradėtas vaiko situacijos vertinimas, kurio esminis klausimas, ar vaiko aplinka saugi, mažiausiai, turėjo būti skirta atvejo vadyba.
Be to, nesenai LRT paskelbė, jog finansų viceministras G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, kad turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Svarbu pastebėti, kad viceministras bendrovę tiesiogiai kuruoja.
LRT taip pat atskleidė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su Energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia tai padaryti.
Vyriausybės narių sąsajos su „Igničio grupe“ valdantiesiems ir menstryminei žiniasklaidai nekelia problemų. Gal todėl, kad jie priklauso „teisingos“ partijos ratui? Prisiminkime kai kurių politikų likimus analogiškose situacijose anksčiau.
Štai 2013 m. žiniasklaida informavo apie anuometės socialdemokratų vyriausybės Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kelionę į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu. Ministrė buvo atstatydinta per aštuonias dienas.
Kitas herojus – 2018 m. valstiečių deleguotas Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris kritikos sulaukė žiniasklaidai paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.
Tačiau ministrą atsistatydinti paraginus prezidentei Daliai Grybauskaitei, jis taip ir padarė, nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodė, kad B. Markausko ar jo motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai siekiant gauti ES išmokas.
Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius. Ir visai suprantama, kad jaučiai pyksta ant jupiterių. Juk ir jie norėtų to, ką gali jupiteriai. Deja, valdo ne jaučiai, o jupiteriai, kurie turi galią ir valdžią. Jie nustato žaidimo taisykles, kurios lemia, kad vienų dalia yra žemė, o kitų – dangus.
Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius.
Atidėdami į šalį metaforas turėtume pastebėti, kad politikų elgesys jau neturėtų stebinti. Kita vertus, sunku suprasti, kad tiek metų matome vis tą patį vaizdą: politikai vis įkliūna į keblias situacijas.
Galėtume sakyti, kad jie nepasimoko, tačiau turėtume paklausti, kodėl taip yra. Kodėl žmonės, kurie yra išrinkti arba paskirti tarnauti bendruomenei, jos interesams taip šiurkščiai pamyna paprasčiausius padorumo, etikos principus?
Tokių atvejų galėtume priskaičiuoti dešimtimis. Maža to, kad politikai išvengia atsakomybės už savo veiksmus – mes piliečiai apsiprantame su tuo. Toliau šie žmonės yra partijų lyderiais, renkami į parlamentą, nuolatos šmėžuoja blizgių žurnalų puslapiuose ir pramoginėse televizijos laidose. Kažkas piktinasi, kažkas graso, kažkas ironiškai šypsosi.
Jaučiui tik lieka rupšnoti savo žolę ir liūdnomis akimis žiūrėti į Jupiterį.
Šalies elitas ir toliau demonstruoja, kad jie yra tikri jupiteriai.
