Liepos 19 d. Telšių vyskupijoje buvo paminėtas sidabrinis kunigystės jubiliejus. Lygiai prieš 25 metus tuometinis vyskupas Antanas Vaičius Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje įšventino keturis kunigus: Visvaldą Kulboką, Virginijų Palionį, Sigitą Žilį ir Antaną Pryšmantą. Kun. A. Pryšmantą Viešpats pasišaukė amžinybėn 2011 m., o arkivysk. V. Kulbokas šiuo metu eina apaštalinio nuncijaus pareigas Ukrainoje.
Kunigystės sidabras buvo iškilmingai paminėtas Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Pamaldų pradžioje Telšių vyskupas pasveikino dalyvaujančius jubiliatus – kun. Sigitą Žilį ir kun. Virginijų Palionį, pakvietė melstis už arkivysk. Visvaldo Kulboko tarnystę taikos labui Ukrainoje bei melsti Dievo gailestingumo mirusiam kun. Antanui Pryšmantui.
Homilijoje vyskupas komentavo skaitinį iš Išėjimo knygos apie Mozės pašaukimą. Mozė, dėl persekiojimo pabėgęs iš Egipto, sėkmingai vedė ir ganė savo uošvio – Midiano kunigo avis. Mozei pasisekė, kad ištrūko iš egiptiečių, turi žmoną, šeimą, turtingą uošvį… O ir darbas ne toks jau sunkus – aveles paganyti. Tiesiog gyvenk sau ramus ir tiek.
Bet būtent tokiu ramiu gyvenimo periodu atėjo sutrukdymas, nes Dievas prabilo į Mozę iš degančio krūmo ir traukia jį iš tos komforto zonos. Krūmas dega ir nesudega. Keistoje situacijoje atsiduria Mozė: jam gera be rūpesčių gyventi, o štai Dievas nori, kad jis eitų ir išvestų tautą iš Egipto vergijos.
„Štai čia, brangieji, ir slypi kunigystės esmė: eiti pas žmones, kurie yra prislėgti bei suvargę, ir juos vesti iš jų įvairių vidinių bei išorinių nelaisvių. Suprantu, kad gyventi sau patogų gyvenimą yra tikrai maloniau, tačiau ar gali būti laimingas, jei kiti nelaimingi? Ant vieno kunigo kapo mačiau tokį užrašą: „Nešdamas laimę kitiems, tapau pats laimingas“. Mozės pašaukimas yra būtent toks.
Tačiau ir pats Mozė atsikalbinėja ir bando nuo tos misijos išsisukti: „Kas gi aš toks, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau izraelitus iš Egipto?“ „Aš esu sunkaus liežuvio, t. y. nesu koks ugningas oratorius, kas gi aš toks?“ – Tai kiekvieno kandidato į kunigystę klausimas: ar aš esu vertas veikti Dievo vardu? Ar esu tinkamas skelbti Dievo mokslą?
Tikrai mes nei vienas nesame verti dėl savo gabumų ar uolumo, bet vien tik iš Dievo malonės. Juk tam silpnam ir neiškalbingam Mozei Viešpats tarė: „Su tavimi būsiu aš“ – to pakanka. Man dažnai užeidavo klausimas apie pamaldų eigą. Juk pamaldų metu kunigas net keturis kartus į žmones kreipiasi sakydamas „Viešpats su jumis“. Visi atsako – „Ir su tavimi“. – Kam to reikia? Ar ne per daug kartų tai sakoma? – Pasirodo, jog mes visi labiausiai pamirštame pamatinę tiesą, kad Dievas yra su mumis ir kad jis veikia krikščionių bendruomenėje. Todėl ir reikia taip dažnai tai priminti.“
Telšių ganytojas padėkojo kunigams jubiliatams, kad prieš dvidešimt penkerius metus jie ištarė Dievui „Taip“ ir išėjo iš savo patogaus būvio, kad galėtų pilnai būti Dievo dispozicijoje: eiti ten, kur Viešpats per vyriausius ganytojus juos siųs.
Vyskupas sakė: „Matome, kad šiandien pjūtis yra ne tik kad didelė, bet ji vis dar didėja, nes labai trūksta pjūties darbininkų, labai trūksta dvasininkų. Specialistai kalba apie perdegimo sindromą, – tą burn out, kuomet dėl didžiulės sielovadinės apkrovos pervargstama ir nieko nebenorima daryti.
Atsakymas į šią problemą taip pat glūdi šiandienos Išėjimo knygos skaitinyje: krūmas juk dega, bet nesudega… Panašiai, kaip ir kunigiškasis užsidegimas – turi degti ir nesudegti. Kiek vėliau pranašas Izaijas apie tai taip rašė: „Bet tie, kurie pasitiki Viešpačiu, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, – nepavargs bėgdami, nepails eidami.“ (Iz 40,31)
Vykdykite ir toliau uoliai savo kunigystės pareigas, semdamiesi jėgų iš nesudegančio krūmo ir niekada nepamirškite, kad Dievas yra pažadėjęs nuolatinę savo prezenciją, permanentinį artumą.“
Kunigus jubiliatus pasveikino parapijiečiai, o nuotoliniu būdu prie šventės prisijungė ir arkivyskupas V. Kulbokas, apgailestaudamas, kad dėl karo negali dalyvauti kunigystės jubiliejuje ir išsakydamas savo palinkėjimus.
