ES teismui nusprendus, kad Bendrijos narės privalo pripažinti kitoje valstybėje sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas, Teisingumo ministerija sako, kad tai neįpareigoja įteisinti tokių santuokų šalies įstatymuose.
„Teismas pabrėžė, kad ši pareiga nereiškia, jog nacionalinėje teisėje turi būti numatyta tos pačios lyties asmenų santuoka. Teismas pakartojo, kad santuokos taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai. Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką“, – BNS antradienį perduotame komentare teigia ministerija.
Tą kiek vėliau sakė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
„Kiek aš esu informuota, ES Teisingumo Teismas nekeičia diskrecijos valstybėms narėms kurti savo santuokos pripažinimo taisykles. Ta diskrecija paliekama kiekvienai valstybei. Reikės galvoti, kokiu būdu, jeigu toks įpareigojimas kartais būtų Lietuvai, kaip mes galėtume tą įgyvendinti“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, ES Teisingumo Teismas antradienį nusprendė, kad Bendrijos narės privalo pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.
Pasak Teisingumo ministerijos, teismo pateiktas išaiškinimas galėtų būti taikomas panašioms situacijoms, kai ES piliečių santuoka yra sudaryta kitoje Bendrijos valstybėje.
„Taigi ES valstybės narės privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje teisėtai įgytą santuokinį statusą, kad būtų galima naudotis pagal Sąjungos teisę suteiktomis teisėmis – judėti, apsigyventi kitoje šalyje“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis BNS teigė besidžiaugiantis tokiu teismo sprendimu.
„Šiuo metu aš žinau, kad yra žmonės, kurie yra teisminiame kelyje pripažinti savo santuokas. Jie siekia, kad jų santuoka kitose šalyse būtų pripažinta Lietuvoje. (…) Gali būti, kad šie žmonės bandys teisiniu keliu prisipažinti (santuokas – BNS)“, – tikino politikas.
Tačiau jis pažymėjo, jog pripažinimo teisinės pasekmės yra mažiau aiškios.
„Nuo to, kad bus įrašyta į, pavyzdžiui, santuokų registrą, nepakeitus labai labai daug teisės aktų, nieko daug nekeičia“, – sakė jis.
„Todėl mano pagrindinis noras yra tiesiog sutvarkyti partnerystės instituto teisinį reguliavimą. Ir kad ten būtų galima įrašyti, kad kitose šalyse sudarytos santuokos Lietuvoje turi, kaip sakant, partnerystės teisinį režimą, kuriuo, bent jau pagal Teisingumo ministerijos parengtą ir mano teikiamą teisės aktų projektą, siekiama priartinti prie teisinės apsaugos, kurią gauna žmonės, gyvenantys santuokoje“, – pabrėžė politikas.
Pagal socialdemokrato minimas registruotas pataisas, partneryste būtų laikomas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo „kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Partneriais būtų laikomi asmenys, nustatyta tvarka įregistravę partnerystę. Anot projektų autorių, tokiu būdu Civiliniame kodekse būtų įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas.
Siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali – ją galėtų sudaryti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenys. Projekte nenumatyta galimybė partneriams įsivaikinti.
Valdančiosios koalicijos sutartyje į atskirą priedą išskirti klausimai, kuriems Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, šiai priklauso ir dabartinė teisingumo ministrė, nepritars. Tarp jų yra partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas.
Ministrės teigimu, šiuo metu susiduriama su teisine kolizija, kadangi Lietuvoje „nėra sąvokos, kaip vadinamas tos pačios lyties žmonių gyvenimas kartu“.
„Tai šiuo metu tokia gaunasi situacija, kad teismai priima sprendimus objektui įregistruoti, to kurio nėra. Ir čia yra iš tikrųjų labai sudėtingas procesas, ką mes šiuo metu ir sprendžiame“, – sakė R. Tamašunienė.
